Nors zamiokulkas vertinamas už lengvą priežiūrą ir atsparumą, kartais net menkas neatidumas gali lemti jo nusilpimą. Štai ką svarbu žinoti, kad augalas išliktų sveikas.
Kaip prižiūrėti zamiokulką?
Zamiokulkas nėra įnoringas, tačiau norint, kad jis augtų stiprus ir formuotų gražius ūglius, būtina laikytis kelių pagrindinių taisyklių. Pirmiausia – tinkama vieta. Augalas geriausiai jaučiasi ryškioje, išsklaidytoje šviesoje, taip pat gerai auga ir pusiau pavėsyje. Tamsiose vietose jo augimas sulėtėja, lapai tampa smulkesni.
Ne mažiau svarbus ir tinkamas laistymas. Zamiokulkas negali pakęsti perteklinės drėgmės, todėl jį reikia laistyti tik tada, kai žemė visiškai išdžiūsta. Pavasarį ir vasarą pakanka laistyti kas 2–3 savaites, žiemą – dar rečiau. Geriau truputį išdžiovinti, nei perlaistyti – taip apsaugosite augalo šakniastiebius nuo puvinio.
Augimo sezono metu, nuo pavasario iki vasaros pabaigos, zamiokulkui naudinga kartą per mėnesį duoti trąšų, skirtų žaliesiems augalams. Rudens ir žiemos laikotarpiu tręšti nereikėtų.
Viena klaida, galinti pražudyti zamiokulką
Nors zamiokulkas prisitaiko prie daugelio sąlygų, neteisingai parinktas dirvožemis gali tapti didžiausia grėsme. Per sunkus, molingas substratas sulaiko drėgmę, o tai lemia šaknų ir šakniastiebių puvimą.
Todėl augalui būtina lengva, puri, gerai vandenį praleidžianti žemė. Puikiai tiks universalus vazoninis substratas, sumaišytas su smėliu, smulkiu žvyru ar perlitu. Galima įmaišyti ir durpių ar durpių samanų – jos pagerins dirvožemio struktūrą. Taip pat tinka paruoštas kaktusų ir sukulentų žemių mišinys.
Nepamirškite ir drenažo sluoksnio vazono apačioje. Keramzitas ar kitos drenuojančios medžiagos neleis vandeniui užsistovėti ir apsaugos šaknis nuo puvimo.
