Dvaro gėlininkų pavasarinio žydėjimo prognozės ir patirtis
Dvaro gėlininkai, kurie kasmet pavasario ženklus pradeda skaityti kaip įmanoma anksčiau, vis garsiau ima kalbėti apie vėlyvesnį pavasarį, kurį išduoda keli ženklai.
Pasak jų, jau dabar matyti, kad žiemiškas, permainingas, didesnės šilumos neatnešantis oras išliks dar visą kovą ir dalį balandžio, vėlyvesnis sniego tirpimas nulems ir vėlesnį dirvos įšilimą ir drėgmę, o svyruojančios temperatūros, neabejotinai lėtins augalų vystymąsi.
Tai reiškia, kas ankstyviausios pavasario gėlės – narcizai, hiacintai, ankstyvosios tulpės – gali sužydėti vėliau nei įprastai.
Šaltas pavasaris – ne visada blogai
Nors ilgą laukimą iki žydėjimo daugelis sodininkų gali laikyti neigiamu reiškiniu, tačiau dvaro gėlininkai išskiria kelis reikšmingus šalto pavasario pliusus, ypač pirmosioms gėlėms.
Yra žinoma, kad daugumai pavasario svogūninių gėlių reikia tam tikro šalto periodo, kad visiškai išsivystytų žiedpumpuriai – vernalizacijos. Šis procesas padeda augalui „suprasti“, kad jis patyrė žiemą ir yra pasirengęs žydėjimui. Ilgesnė žiema ir vėsesnės pavasario dienos padeda šiems biologiniams mechanizmams veikti efektyviau, o žydėjimas būna ypatingai gausus ir ryškus.
Kitas pliusas – mažesnė ankstyvų šalnų rizika. Kai šiltos pavasario dienos ateina staiga, jos sukelia ankstyvųjų gėlių vegetaciją, o užklupus šalnoms jos gali tiesiog nušalti. Lėtesnis šiltėjimas – mažiau netikėtų augimo ciklo pertrūkių. Ir galiausiai – didesnė dirvožemio drėgmė ir apsauga nuo ligų. Lėtesnis šilimas dažnai reiškia, kad žemė savyje išlaiko daugiau vandens, o tai puikios sąlygos stiprioms ir sveikoms augalų šaknims vystytis.
Apibendrinant, Lietuvoje prognozuojamas vėlyvas, šaltas pavasaris, tačiau tai dvaro gėlininkams kelia tik teigiamas mintis ir pranašauja ypatingai gausų ir turtingą Tulpių ir pavasario gėlių festivalio žydėjimą.
