Mano, kad vieniši gyvūnai – našlaičiai
Pavasarį ir vasarą gamtoje dažnai sutinkame laukinių gyvūnų jauniklių – stirniukų, kiškių, įvairių paukščių. Žmonės, pamatę vienišus gyvūnus, dažnai klaidingai mano, kad jie yra palikti arba našlaičiai. Tokios skubotos išvados ir į žmonių rankas paimti jaunikliai gali būti pražūtingos gyvūnams. Taigi, kaip elgtis gamtoje radus jauniklį ir ką daryti, jei jam akivaizdžiai reikalinga pagalba?
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, jog daugeliu atvejų randami vieniši jaunikliai būna palikti tik laikinai. Dažniausiai – kol motinos ieško maisto arba pačios slepiasi nuo plėšrūnų. Tuo metu mažieji laukia tyliai pasislėpę aukštoje žolėje ar krūmuose, o motina grįžta jų pamaitinti vėliau. Taip daroma saugumo tikslais, nes jaunikliai, palyginus su jau suaugusiais gyvūnais, skleidžia tik labai mažą kvapą ir plėšrūnai jų neužuodžia, rašoma Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Kodėl tai svarbu?
Vos žmogus paliečia jauniklį, ant jo lieka žmogaus kvapas. Tai gali atbaidyti motiną arba pritraukti plėšrūnus, kurie kvapą pajunta daug greičiau. Be to, kontaktas su žmogumi gyvūnams sukelia didžiulį stresą. Jauniklis, paimtas iš gamtos, dažnai neišgyvena net kelių dienų – ne tik dėl streso, bet ir dėl specifinių mitybos ir priežiūros reikalavimų. Tai ypač aktualu stirniukams ir kiškiams, kuriuos žmonės neretai parsineša į namus ar bando atiduoti į gyvūnų globos įstaigas.
Panaši situacija ir su paukščių jaunikliais. Kai kurios rūšių jaunikliai, pavyzdžiui, varnėnų, strazdų, zylių, lizdus palieka dar nemokėdami gerai skraidyti. Tokie paukščiukai slepiasi žolėje ar krūmuose ir laukia, kol tėvai atskris jų pamaitinti. Juos paėmus, paukščių tėvai dažnai jų neberanda, o pats jauniklis pasimeta ir žūsta.
Kada pagalba būtina?
Vis dėlto būna atvejų, kai žmogaus pagalba ir globa yra reikalingas. Žmonių prašoma reaguoti ir nepalikti jauniklių likimo valiai tada, kai jaunikliai yra akivaizdžiai sužeisti (kraujuoja, matomos žaizdos, negali judėti), taip pat tada, kai šalia pastebima negyva jų motina, jie yra pavojingoje vietoje (pvz. kelio viduryje) ar akivaizdžiai serga.
Tokiais atvejais prašome skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112, arba kreiptis į Laukinių gyvūnų globos centrą – tel. +370 605 72837, el. paštu lggc@lsmu.lt. Centro specialistai suteiks reikiamą informaciją ir patars, kaip saugiai padėti gyvūnui.
Dėl pajūryje rastų ruoniukų taip pat reikia skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
Atvejais, kai vis dėlto būtina trumpam paliesti jauniklį (pvz. nunešant jį nuo kelio), būtina vengti tiesioginio kontakto su plika oda. Rekomenduojama mūvėti pirštines arba naudoti žolę, samanas ar audinį, kad žmogaus kvapas nepersiduotų gyvūnui.
„Raginame elgtis atsakingai ir rūpestingai bei nepamiršti, kad pagal Laukinės gyvūnijos įstatymo nuostatas išgijusius laukinius gyvūvus (išskyrus invazines rūšis) būtina grąžinti į buveines, iš kurių jie buvo paimti, arba į jiems būdingas buveines arba, jei laisvėje šie gyvūnai neišgyvens – gauti veterinarijos gydytojo rašytinę išvadą, patvirtinančią, kad šiam gyvūnui reikalinga nuolatinė globa. Tokie gyvūnai turi būti laikomi, prižiūrimi, šeriami pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytais reikalavimais. Pažeidus šias nuostatas, gali būti taikomos administracinės atsakomybės priemonės“, – pataria Aplinkos ministerijos specialistai.
Triukšmingų kovų vasarą medžioti negalima
Aplinkos apsaugos departamentas taip pat primena, kad nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. galioja draudimas perkelti, ardyti ar kitaip trikdyti kovų lizdus, nes tai yra jų perėjimo ir jauniklių auginimo laikotarpis. Bet kokie kovų populiacijos gausos reguliavimo veiksmai, įskaitant lizdų perkėlimą, galimi tik gavus oficialią išvadą, kuri išduodama vadovaujantis nustatyta tvarka ir tik išimtiniais atvejais šiuo laikotarpiu, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Taip pat specialistai primena, kad visos laukinių paukščių rūšys Lietuvoje yra saugomos pagal galiojančius teisės aktus, todėl jų lizdų naikinimas, kiaušinių ardymas ar paukščių trikdymas, ypač perėjimo ir jauniklių auginimo laikotarpiu, yra draudžiamas.
Nors kovai ir pilkosios varnos priskiriami medžiojamiems gyvūnams, jiems taikomas aiškiai apibrėžtas medžiojimo laikotarpis – nuo liepos 1 d. iki vasario 28 d. (keliamaisiais metais – iki vasario 29 d.).
Teritorijose, kuriose medžioklė yra draudžiama – pavyzdžiui, miestuose ir gyvenvietėse – kovų gausa reguliuojama vadovaujantis specialiu tvarkos aprašu. Šiuo atveju, išvadą dėl populiacijos reguliavimo išduoda Aplinkos apsaugos departamentas.
Nors kovų keliamas triukšmas dažnai tampa nepatogumu šalia gyvenantiems gyventojams, tačiau tai negali būti priežastis imtis neteisėtų veiksmų. Perėjimo ir jauniklių auginimo laikotarpiu būtina vengti bet kokio trikdymo – fejerverkų ar kitų bauginimo priemonių naudojimas gali pakenkti paukščiams.
Populiacijos gausos reguliavimui, pirmiausia įvertinama galimybė paukščių gausą mažinti Medžioklės taisyklių 11 punkte nustatytais leistinais medžiojimo terminais, būdais, įrankiais ir priemonėmis. Jei tokios galimybės nėra, gyvūnų populiacijos gausa gali būti reguliuojama kitais terminais, būdais, įrankiais ar priemonėmis, nenustatytais Medžioklės taisyklėse (pvz., lizdų perkėlimas).
Pareigūnai vertindami išvados suteikimo prašymą turi užtikrinti, kad šių priemonių naudojimas, nesutrikdytų kovų populiacijos natūralaus paplitimo areale.
Kam pranešti apie pažeidimus?
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.
Jei kyla aplinkosaugos klausimų, departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.
