Sekite 15min Google
Jei vasarą pelargonijos augo balkone ar kieme, rudenį ypač svarbu stebėti nakties temperatūrą. Jautrius augalus, augančius lauke, rekomenduojama pernešti į patalpą dar prieš smarkiau nukrentant temperatūrai ir būtinai iki pirmųjų šalnų. Apie tai rašo protv.ro.
Prieš įnešant vazonus į namus, reikia atidžiai apžiūrėti lapus, ypač jų apatinę pusę, stiebus ir dirvos paviršių. Amarai, baltasparniai ir kiti kenkėjai kartu su augalu gali patekti į patalpą ir vėliau išplisti ant kitų gėlių.
Jei norite pelargoniją palikti vazone, kad ji toliau augtų, parinkite jai šviesią vietą.
Tam puikiai tiks langas, pro kurį patenka daug natūralios šviesos. Specialistai tokiam žiemojimo būdui rekomenduoja dieną palaikyti maždaug 18–21 °C temperatūrą, o naktį – šiek tiek žemesnę.
Tačiau nereikėtų augalo statyti labai šiltoje ir tamsioje vietoje. Aukštos temperatūros ir nepakankamo apšvietimo derinys skatina ilgų, plonų ir silpnų stiebų augimą.
Todėl šviesi palangė kiek vėsesnėje patalpoje gali būti geresnis pasirinkimas nei vieta šalia radiatoriaus.
Per gausus laistymas gali pakenkti augalui
Perkėlus pelargoniją į patalpą, jai nebereikia tokios pačios priežiūros kaip vasaros įkarštyje.
Žiemą jos augimas sulėtėja, todėl vandens poreikis sumažėja. Vazone augančią pelargoniją reikėtų laistyti tada, kai dirvos paviršius išdžiūsta, o ne pagal griežtą grafiką.
Per gausus laistymas, ypač vėsesnėje patalpoje, gali sukelti šaknų problemų. Taip pat svarbu, kad vazone būtų užtikrintas vandens pertekliaus nutekėjimas.
Todėl dažnas laistymas „kad augalas žiemą neišdžiūtų“ gali duoti priešingą rezultatą.
Pelargoniją galima išsaugoti ir be vazono
Yra ir mažiau žinomas būdas, kuris ypač tinka tiems, kas augina daug pelargonijų ir namuose neturi pakankamai vietos.
Dar prieš šalnas augalus galima atsargiai išimti iš dirvos ir nuvalyti nuo šaknų žemes. Po to pelargonijas galima sudėti į didelius popierinius maišus arba palikti vėsioje, sausoje vietoje. Tokiam žiemojimo būdui specialistai rekomenduoja maždaug 7–13 °C temperatūrą.
Per žiemą lapai išdžius ir gali nukristi. Augalas atrodys tikrai ne itin patraukliai, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad pelargonija žuvo.
Pavasarį pašalinamos išdžiūvusios dalys, o stiebai nukerpami iki sveiko žalio audinio. Po to augalas vėl pasodinamas į vazoną ir palaistomas.
Rudenį galima pasiruošti auginių
Jei pelargonija tapo per didelė arba tiesiog nėra vietos visiems vazonams namuose, galima pasirinkti paprastesnį variantą – išsaugoti auginius.
Rekomenduojama nukirpti sveikas viršūnines, maždaug 7–10 cm ilgio stiebų dalis. Apatiniai lapai pašalinami, o auginiai sodinami į tinkamą įsišaknijimo substratą. Esant palankioms sąlygoms, šaknys gali susiformuoti maždaug per 6–8 savaites.
Taigi vietoj to, kad žiemai ieškotumėte vietos keliems dideliems vazonams, galima išsaugoti kelis jaunus augalus, kurie pavasarį vėl pradės augti.
Ką daryti su pelargonijomis pavasarį
Žiemos pabaigoje vazone žiemojusią pelargoniją galima genėti, jei ji stipriai ištįso. Specialistai pataria augalą patrumpinti maždaug per pusę arba dviem trečdaliais.
Augalus, kurie žiemojo ramybės būsenoje, reikia išvalyti nuo išdžiūvusių dalių, persodinti ir pastatyti šviesioje vietoje.
Pavasarį nereikėtų iš karto išnešti pelargonijos į ryškią saulę. Prie lauko sąlygų ją reikia pratinti palaipsniui, o galutinai išnešti į lauką – tik tada, kai praeis šalnų pavojus. Aklimatizacijai gali prireikti maždaug 2–3 savaičių.
