„Ne veltui Panemunių regioninis parkas yra dalis vieno iš 27 ypač saugomo šalies vizualinio estetinio potencialo arealų ir vietovių – Dubysos-Nemuno santakos senslėniai, nustatytų Lietuvos Respublikos nacionaliniame kraštovaizdžio tvarkymo plane“, – sako Saulius Navlickas, Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėjas.
Gamtos vertybės ir biologinė įvairovė
Panemunių regioninis parkas turtingas ne tik kraštovaizdžio elementais, bet ir gyvąja gamta – čia galima rasti 21 gamtos paveldo objektą, gamtinį rezervatą, 4 botaninius ir 1 botaninį-zoologinį draustinius. Lankytojų dažniausiai aplankomas įspūdingas gamtos paveldo objektas – Raudonės liepa.
Ši teritorija pasižymi išskirtiniu biologiniu turtingumu. Parke auga apie 700 augalų rūšių, iš kurių daug yra retų ar įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą. Gausi augalija sudaro sąlygas gyventi ir įvairesnei gyvūnijai: nuo stirnų, tauriųjų elnių, bebrų, ūdrų iki didingų paukščių, tokių kaip: saugomi mažieji ereliai rėksniai, vištvanagiai, slapukai juodieji gandrai, suopiai, lingės ar pievose griežiančios griežlės. Taip pat čia gyvena daugybė vabzdžių, varliagyvių, roplių bei bestuburių rūšių.
Nemuno slėnio kraštovaizdis su šlaitų eroziniais kompleksais ir mažųjų upelių žemupiais yra ekologiškai svarbios buveinės, kuriose vis dar išlikę natūralūs procesai ir driekiasi žuvų migracijos keliai.
Natura 2000 teritorijos Panemunių regioniniame parke
Panemunių regioniniame parke dalis teritorijų priklauso Europos ekologiniam tinklui Natura 2000 – tai Europos Sąjungos saugomų teritorijų sistema, apimanti reikšmingas buveines ir rūšis pagal Paukščių ir Buveinių direktyvas.
Daugeliui žmonių yra tekę pievoje girdėti toli sklindantį ir dažnai kartojamą griežimą, tačiau retam pavyksta pamatyti šį garsą skleidžiantį paukštį. Griežlės yra saugomos Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje. Drėgnos, bet ne šlapios, aukšta žole apaugusios pievos – mėgstamiausia šių sunkiai pastebimų ir puikiai pasislėpti gebančių paukščių buveinė.
Drėgnesnes ar natūraliai derlingesnes, ypač užliejamas (aliuvines), žmogaus netręšiamas pievas griežlės renkasi todėl, kad jose gausu maisto. Šiam paukščiui būtina ne žemesnė kaip 20 cm aukščio augalija, kurioje jis galėtų pasislėpti. Griežlėms tinka tiek natūralios, tiek kultūrinės (pasėtos) pievos. Panemunių regioniniame parke išskirta saugoma teritorija, apimanti abiejuose Nemuno krantuose esančias lankas – „Nemuno slėnio pievos tarp Raudonės ir Gelgaudiškio“ (LTJURB002).
Dar viena iš Natura 2000 teritorijų, susijusių su Panemunių regioniniu parku, yra „Nemuno upė Panemunių regioniniame parke“ (LTSAK0002). Šioje teritorijoje pagal Europos Sąjungos direktyvas saugomos šešios rūšys: Baltijos lašiša, kartuolė, paprastasis kirtiklis, salatis, upinė nėgė ir ūdra. Šios rūšys yra svarbios vandens ekosistemoms ir atspindi Nemuno upės biologinę reikšmę.
Dubausio upelio kairiojo kranto slėnio pietinėje ekspozicijoje gausu natūralių žolinių atvirų šlaitų ir stepinių termofilinių augalų bendrijų su retų rūšių – melsvojo gencijono, pievinio šalavijo ir paprastosios karlinos – populiacijomis. Čia taip pat yra buveinių apsaugai svarbi teritorija „Seredžiaus pievos“ (LTJUR0001).
Teritorija „Armenos atodangos“ (LTJUR0005) įsteigta siekiant išsaugoti giliai suskaidytą ir smarkiai raguvotą Armenos žemupio erozinį kompleksą. Čia aptinkamos šios buveinės: stepinės pievos, silikatinių uolienų atodangos, žolių turtingi eglynai, skroblynai, griovų ir šlaitų miškai, aliuviniai miškai bei paupių guobynai. Taip pat čia aptinkamas melsvių šeimos drugys – didysis auksinukas.
„Gystaus upės slėnis“ (LTJUR0002) įsteigtas siekiant išsaugoti stepines pievas, skroblynus, griovų ir šlaitų miškus bei aliuvinių miškų buveines.
„Klangių pievos“ (LTJUR0004) teritorija įsteigta siekiant išsaugoti stepinių pievų buveines ir didžiausią Lietuvoje dygiųjų krūmynų įvairovę su termofilinių bendrijų fragmentais. Čia auga šioms bendrijoms būdingi krūmai: dygioji slyva, gudobelė, raugerškis, ožekšnis, šunobelė ir kiti.
Mišku apaugusioje Nemuno kairiojo kranto apatinėje terasoje įsteigta buveinių apsaugai svarbi teritorija „Šilinės apylinkės“ (LTJUR0003). Dėl skirtingų dirvožemio, drėgmės ir reljefo sąlygų čia susiformuoja keli natūralios augalijos kompleksai: stepinės pievos, Vakarų taiga, medžiais apaugusios ganyklos ir skroblynai.
Nors teritorija neužima didelių miškų masyvų, siaurais miško juostų ruožais upelių ir griovių šlaituose palei Nemuną driekiasi buveinių apsaugai svarbi teritorija „Nemuno slėnio skroblynai nuo Kriūkų iki Gelgaudiškio“ (LTSAK0001). Čia tekantys Virangės, Didžiupio, Vaiguvos, Nykos, Prūdupio ir Nykutės upeliai su intakais suformavę gilius, stačių šlaitų slėnius. Didžioji jų dalis apaugusi miškais, kuriuose aptinkamos Vakarų taigos, plačialapių ir mišrių miškų, žolių turtingų eglynų, skroblynų, griovų ir šlaitų miškų, aliuvinių miškų bei paupių guobynų buveinės. Nedideliais plotais čia aptinkami ir eutrofiniai aukštieji žolynai. Šioje teritorijoje taip pat išskirta ūdrų apsaugai svarbi zona.
„Natura 2000 tinklas svarbus ne tik lokaliai, konkrečioje teritorijoje, bet ir visos Lietuvos bei Europos mastu. Šio tinklo pagrindu kuriamos biologinės įvairovės „oazės“, kuriose išlaikomos sąlygos įvairioms rūšims išlikti. Ypač svarbus šio tinklo vientisumas ir gebėjimas sudaryti „žaliuosius koridorius“, kad šios teritorijos kuo labiau jungtųsi tarpusavyje, o rūšys galėtų plisti į kitas joms tinkamas vietoves“, – sako Eglė Lopšaitienė, Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologė.
Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ruošta informacija 2026.02.18
