Kalbėdamas su portalu 15min, Aivaras džiaugiasi, jog „Kumutis“ ne tik bendradarbiauja su tautodailininkais ir parduoda jų gatavus darbus, bet ir suteikia galimybę žmonėms patiems iš šiaudų pasigaminti kažką išskirtinio. Tam, anot jo, jokio talento nereikia. Tik šiek tiek kantrybės.
– Visų pirma, kodėl išsirinkote savo verslą pavadinti „Kumučiu“? Ką šis žodis jums reiškia?
– „Kumutis“ man visada buvo šiltą, bet šiek tiek paslaptingą garsą turintis žodis. Jis primena senąjį lietuvių kalbos sluoksnį – vieniems jis siejasi su kūma ir kūminu, krikšto tėvais, kitiems – su kūmu, bičiuliu ar draugu. Kai kas prisimena kūmutę–laputę, o kai kuriose kultūrinėse interpretacijose net minima raudonpilvė rupūžėlė, skleidžianti malonų, kukavimą primenantį garsą. Tai žodis, kurį daugelis tarsi yra girdėję, bet jo tiksli prasmė visada išlieka apgaubta lengva paslaptimi.
Toks pavadinimas labai tiko mūsų kuriamai vizijai – „Kumutis“ šiandien yra draugiškų aplinkai produktų gamintojas ir platintojas. Auginame rugius ir ruošiame kūrybinius rinkinius šiaudų rankdarbiams, šiaudus kūrybai, taip pat prekiaujame Lietuvos tautodailininkų sukurtais šiaudiniais sodais ir kitais dirbiniais. Tai unikalūs, autentiški produktai, todėl norėjosi ir unikalaus, lengvai įsimenamo, šilto pavadinimo
– „Kumutis“, kaip žinia, yra šeimos verslas. Kiek jūsų šiuo metu yra į šią veiklą įsitraukę?
– Taip, „Kumutis“ yra tikras šeimos verslas – nuo pačios pirmos dienos. Aš aktyviai vystau projektą, o mano žmona yra mūsų kūrybinis varikliukas, idėjų generatorė ir dizaino akis. Į veiklą natūraliai įsitraukė ir tėvai bei seneliai – jų rankos ir patirtis tapo neatsiejama „Kumučio“ dalimi. Mano senelis Mykolas, nors jau perkopęs 86 metus, kasmet pats pasėja rugius – būtent iš jo lauko ir prasideda dauguma mūsų šiaudų. Jis niekada nestokojo nei jėgų, nei entuziazmo prisidėti. Mano tėtis Česlovas visada pirmas paima dalgį ir rankomis nupjauna ištisus plotus rugių. O mes su žmona ir pagalbininkais renkame, rūšiuojame, džioviname ir ruošiame šiaudus rankdarbiams.
Šiandien, be šeimos narių, turime ir nemažą būrį patikimų pagalbininkų, kurie sezoniškai padeda su šiaudų apdorojimu: pjovimu, karpymu, valymu, perrinkimu. Tai leidžia išlaikyti kokybę ir patenkinti augančią paklausą Lietuvoje ir užsienyje.
– O iš kur kilo pati idėja pradėti dirbti su šiaudais? Ar tai buvo kažkas, ką vaikystėje matėte darant jūsų senelius, tėvus?
– Idėja dirbti su šiaudais gimė ne per vieną dieną – ji augo palaipsniui, kartu su mūsų šeimos noru rasti tvarią, prasmingą ir mus visus apjungiančią veiklą. Ieškojome kažko, kas leistų būti arčiau gamtos, panaudoti tai, ką turime natūraliai aplink save, ir kartu išlaikyti ryšį su senelių žeme bei jų amatu. Šiaudai mūsų šeimai niekada nebuvo svetimi – nuo mažens jie siejosi su kaimo darbais, rugių pjūtimi, senelių ūkio kvapu. Vėliau pradėjome domėtis ir tradiciniais šiaudiniais sodais, jų simbolika, geometrija, ramybe. Kuo daugiau apie juos mokėmės, tuo labiau supratome, kad tai – ne tik rankdarbis, bet ir gyva lietuviška kultūra. Taip po truputį šiaudai natūraliai tapo mūsų pasirinkimu. Šis kelias mus nuvedė ir į bendradarbiavimą su tautodailininkais bei šiaudinių sodų rišėjais – semiamės iš jų patirties, atstovaujame jų darbus. Iš jų meistrystės gimė mūsų kūrybiniai rinkiniai, skirti kiekvienam, norinčiam pabandyti šią tradiciją savo rankomis.
– Šiuo metu dirbate ne tik su šiaudiniais sodais, bet ir su mažesniais žaisliukais bei papuošimais? Kaip tai nutiko?
– Šiaudinis sodas yra amžinybės ir tvarkos simbolis, todėl nuo jo ir pradėjome mokytis amato, semtis patirties iš meistrų ir suprasti šiaudų meno subtilybes. Tačiau ilgainiui pamatėme, kad žmonės nori šiuolaikiškesnio, universalaus būdo prisiliesti prie šiaudų kūrybos. Todėl kartu su sodais atsirado ir mažesni dirbiniai – žvaigždutės, paukštukai, geometriniai žaisliukai, eglutės papuošimai. Kalėdų laikotarpis ypač išpopuliarino šiaudinius žaisliukus – jie lengvi, natūralūs, draugiški aplinkai ir suteikia eglutei autentišką lietuvišką akcentą. Žmonės atrado, kad šiaudiniai papuošimai nė kiek nenusileidžia blizgioms parduotuvinėms dekoracijoms, o savo jaukumu netgi pranoksta. Vis dėlto šiaudų kūryba nėra tik sezoniška. Sodus ir mažus šiaudinius papuošimus žmonės dovanoja ištisus metus – vestuvėms, krikštynoms, įkurtuvėms, jubiliejams, o maži žaisliukai tampa miela simboline dovana bet kokia proga.
– Siūlote ne tik gatavus sodus bei papuošimus, bet ir rinkinius, su kuriais žmonės šiuos grožius gali pasigaminti patys namuose. Ar kiekvienam iš mūsų pavyktų savo rankomis sukurti kokybišką darbą? O gal reikia kažkokių ypatingų gebėjimų?
– Šiaudų kūryba yra prieinama kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus ar patirties. Mūsų paruošti rinkiniai ir žingsnis po žingsnio instrukcijos leidžia net visiškai pradedančiajam sukurti gražų, taisyklingą dirbinį. Šiaudai – nepretenzinga, švelni, paklusni medžiaga. Nereikia ypatingo talento, tereikia šiek tiek kantrybės, ramaus noro išbandyti ir laiko sau. Dažnai žmonės nustemba, kokį gražų rezultatą pasiekia jau pirmą kartą pabandę. Net vaikai labai greitai perpranta šiaudų subtilybes – tai raminantis, terapinis užsiėmimas, kuris suteikia daug džiaugsmo. Mūsų tikslas – kad kuo daugiau žmonių atrastų šią tradiciją ne kaip sudėtingą amatą, o kaip malonią kūrybinę patirtį.
– Kodėl jums taip svarbu išsaugoti lietuviškas tradicijas ir amatus?
– Šiaudiniai sodai ir šiaudų kūryba yra labai gilus mūsų kultūros sluoksnis. Tai ne tik dekoracija – tai pasaulio suvokimo, tvarkos, harmonijos ir ryšio su gamta simbolis. Mūsų šeimai ši tradicija tapo ne tik veikla, bet ir būdu išlaikyti ryšį tarp kartų. Mums svarbu išsaugoti meistrystę, kuri nyksta, jei jos neperduodame, puoselėti natūralų, tvarų, su žeme susijusį amatą, kuris šiandien vėl tampa aktualus. Manome, kad lietuviškas paveldas neturi likti tik muziejuose – jis gali ir turi gyventi šiuolaikiniuose namuose, šventėse, interjeruose ir šeimos ritualuose.
– Ko norėtumėte palinkėti tautiečiams artėjančių švenčių proga?
– Linkiu, kad artėjančios šventės būtų tikros – kupinos šviesos, ramybės ir jaukumo. Mūsų gyvenime dažnai daug skubėjimo, todėl svarbiausia atrasti laiko sau, savo šeimai ir mažoms akimirkoms, kurios virsta prisiminimais. Tegul namuose įsižiebia šiluma, kuriai nereikia nei didelių dovanų, nei tobulų dekoracijų.
Visą projekto „Kasdienybės artumoje“ turinį galite rasti paspaudę čia.
