Sekite 15min Google
Įsivaizduokite: įsigyjate kokybišką vilnonį megztinį, funkcionalią sportinę aprangą ar šiltą pūkinę striukę. Tikitės, kad šie drabužiai tarnaus ne vieną sezoną, tačiau po kelių skalbimų megztinis praranda formą, striukė nebeatrodo tokia puri, o mėgstamų kelnių spalva tampa blankesnė. Ar tai reiškia, kad drabužis buvo nekokybiškas? Nebūtinai. Kartais jo tarnavimo laiką sutrumpina priežiūros įpročiai, kuriuos perėmėme dar tada, kai mūsų spintose dominavo visai kitokie audiniai.
Būtent šį atotrūkį tarp šiuolaikinių drabužių ir senų skalbimo įpročių atskleidė šeštus metus atliekamas tyrimas „The Truth About Laundry 2026“.
„OnePoll“ kartu su „Electrolux Group“ atliktame tyrime dalyvavo 14 tūkst. suaugusiųjų iš 14 Europos šalių. Jo rezultatai rodo, kad nors drabužių priežiūros technologijos tobulėja, vartotojų pasitikėjimas savo žiniomis ir įpročiai keičiasi gerokai lėčiau.
Daugiau nei pusė europiečių visus drabužius skalbia panašiai
Vienas ryškiausių tyrimo rezultatų – 56 proc. europiečių pripažįsta beveik visus drabužius skalbiantys vienodai, nepaisydami audinio ar drabužio paskirties. Toks pasirinkimas gali atrodyti patogus: pasirinkti įprastą programą, nustatyti temperatūrą ir patikėti, kad skalbyklė pasirūpins likusiu darbu, tačiau šiuolaikinė spinta gerokai sudėtingesnė nei prieš kelis dešimtmečius. Joje greta medvilninių marškinėlių atsiranda merino vilnos gaminių, funkcinių sportinių drabužių, funkcionalių lauko striukių, pūkinių paltų ir kitų medžiagų, kurių savybės priklauso ne tik nuo pluošto, bet ir nuo audinio konstrukcijos bei apdorojimo.
Tyrimas rodo, kad net 95 proc. europiečių turi lauko drabužių, o sportinę aprangą – 94 proc. Vadinasi, drabužiai, kuriems gali reikėti specifinės priežiūros, jau nėra nišinė garderobo dalis. Tai kasdieniai daiktai, kuriuos vilkime sportuodami, keliaudami, eidami į darbą ar leisdami laiką lauke.
Vis dėlto skalbimo įpročiai nespėja paskui šiuos pokyčius. Žmonės dažnai vadovaujasi tuo, kas anksčiau atrodė veiksminga, nors naujiems audiniams gali reikėti kitokių temperatūros, skalbimo programos ar džiovinimo nustatymų.
Drabužių priežiūra kelia nerimą net tiems, kurie turi modernią skalbyklę
Net 73 proc. apklaustųjų teigia nesijaučiantys visiškai užtikrinti skalbdami jiems vertingą drabužį. Tai reiškia, kad net turėdami tinkamą skalbyklę ir norėdami pasirūpinti savo garderobu, daugelis vis dar abejoja: kokią programą pasirinkti, ar galima naudoti džiovyklę, kokia temperatūra saugiausia?
Daugiausia klausimų kelia vilna. Tyrimo duomenimis, net 92 proc. europiečių turi vilnonių drabužių, tačiau tik 22 proc. jaučiasi užtikrinti juos skalbdami. Su merino vilna situacija dar sudėtingesnė – vos 15 proc. apklaustųjų. Tarp 18–24 metų respondentų šis rodiklis siekia tik 10 proc.
Įdomu tai, kad 94 proc. respondentų nurodo savo skalbyklėje turintys vilnos programą, tačiau ja reguliariai naudojasi tik 45 proc. Vadinasi, problema ne visada ta, kad nėra tinkamos funkcijos. Kartais žmonės tiesiog nežino, ar gali ja pasitikėti, arba renkasi įprastą, gerai pažįstamą skalbimo būdą.
Šis nepasitikėjimas suprantamas: vilna, kašmyras ar merino vilna daugeliui asocijuojasi su jautriais, brangesniais gaminiais, kuriuos sugadinti būtų ypač gaila, tačiau vengimas skalbti ar automatinis pasirinkimas skalbti viską vienodai nebūtinai yra saugiausias sprendimas. Svarbu vadovautis konkretaus drabužio priežiūros etikete ir pasirinkti audiniui tinkamą programą.
Čia gali padėti ir pačios skalbyklės technologijos. Pavyzdžiui, AEG skalbyklėse ir džiovyklėse naudojamos „Woolmark“ sertifikuotos vilnos programos, skirtos švelniai prižiūrėti vilnonius gaminius žemoje temperatūroje, įskaitant kai kuriuos drabužius, kurių etiketėse nurodytas rankinis skalbimas. Vis dėlto prieš skalbiant visuomet svarbu patikrinti konkretaus gaminio etiketę ir pasirinkto įrenginio instrukcijas.
Netinkamas skalbimas turi apčiuopiamą kainą
Skalbimo klaidos nėra vien estetinė problema. Tyrimo duomenimis, net 85 proc. europiečių yra pastebėję, kad po skalbimo drabužis buvo pažeistas. Tarp dažniausiai minimų pasekmių – išblukusios spalvos, pakitusi forma, susitraukęs audinys ar suprastėjusios funkcinės savybės.
Beveik du trečdaliai respondentų teigia, kad dėl tokios žalos drabužį pradėjo dėvėti rečiau arba apskritai jo atsisakė. Kitaip tariant, netinkama priežiūra gali lemti, kad daiktas, kurį planavome vilkėti ne vienerius metus, greičiau atsidurs spintos gilumoje arba bus išmestas.
Dar vienas skaičius padeda suprasti šios problemos mastą: europiečiai apskaičiavo, kad vieno skalbimo metu skalbyklėje esančių drabužių vertė vidutiniškai siekia apie 246 eurus. Tuo metu vidutinės metinės išlaidos drabužiams sudaro apie 323 eurus.
Žinoma, ne kiekvienas skalbimo pažeidimas reiškia, kad drabužį teks pakeisti nauju, tačiau šie skaičiai parodo, kokia didelė vertė slypi daiktuose, kuriuos skalbiame įprastai, dažnai apie tai nė nesusimąstydami, todėl tinkama priežiūra gali būti vertinama ne tik kaip būdas išlaikyti drabužius gražesnius, bet ir kaip galimybė ilgiau naudoti jau turimus daiktus. Tai ypač aktualu kalbant apie kokybiškus, brangesnius ar specifinių funkcijų turinčius gaminius.
Ar tikrai kuo aukštesnė temperatūra, tuo švariau?
Vienas įsisenėjusių įsitikinimų – kad aukštesnė temperatūra reiškia geresnį skalbimą. Todėl dalis žmonių renkasi 40 °C ar dar aukštesnę temperatūrą net ir tada, kai drabužiams tokio intensyvumo nereikia, tačiau aukštesnė temperatūra ne visada yra geriausias pasirinkimas. Ji gali prisidėti prie audinio dėvėjimosi, formos pokyčių ar spalvų blukimo, ypač jei konkretaus gaminio priežiūros instrukcijose rekomenduojama žemesnė temperatūra.
Šiuolaikinės skalbimo technologijos leidžia veiksmingai pašalinti nešvarumus ir žemesnėje temperatūroje, jei programa pritaikyta tinkamai. AEG sukurta „PowerClean 59 min.“ programa, remiantis išoriniu bandymu su 5 kg skalbinių kiekiu, per 59 minutes skalbiant 30 °C temperatūroje pašalino visas bandyme naudotas dažniausias buitines dėmes.
Tai svarbus pokytis tiems, kurie nori, kad drabužiai būtų švarūs, bet kartu siekia mažinti nereikalingą jų dėvėjimąsi. Vis dėlto programą, temperatūrą ir skalbiklį reikėtų rinktis pagal skalbinių sudėtį, nešvarumo lygį ir gamintojo rekomendacijas.
Žemesnė temperatūra nėra universali taisyklė kiekvienai situacijai, tačiau ji gali būti tinkamas sprendimas daugeliui kasdienių skalbinių, kai to leidžia audinio priežiūros instrukcijos ir pasirinkta programa.
Pūkinė striukė džiovyklėje: baimė, kurią galima sumažinti
Pūkinės striukės – dar viena drabužių kategorija, dėl kurios žmonės dažnai dvejoja. Netinkamai prižiūrint gali pasikeisti jos forma, o pūkų užpildas gali netolygiai pasiskirstyti ar prarasti purumą, todėl dalis žmonių apskritai vengia tokius drabužius skalbti namuose arba džiovinti džiovyklėje.
Tyrimo duomenimis, mažiau nei kas šeštas europietis jaučiasi užtikrintas teisingai skalbdamas pūkinę striukę. Nerimas persikelia ir į džiovinimo etapą: žmonės baiminasi, kad drabužis praras šilumines savybes, formą ar purumą.
Džiovinimas yra ne mažiau svarbi priežiūros dalis nei pats skalbimas. Ypač pūkinių gaminių atveju svarbu, kad drėgmė būtų pašalinta ne tik nuo audinio paviršiaus, bet ir iš giliai esančio užpildo. AEG džiovyklėse, priklausančiose 8000 ir 9000 serijoms, naudojama „3DScan“ technologija, kuri jutiklių pagalba matuoja drėgmę gilesniuose drabužio sluoksniuose. Tai padeda įvertinti, ar išdžiūvo ne tik išorinis audinys, bet ir viduje esantis užpildas, o tinkamai išdžiovintas pūkinis gaminys gali geriau išlaikyti savo purumą bei šilumos izoliacines savybes.
Žinoma, svarbu prisiminti, kad ne kiekvieną pūkinę striukę galima džiovinti vienodai: pirmiausia reikėtų patikrinti priežiūros etiketę ir įsitikinti, kad gamintojas leidžia naudoti džiovyklę. Taip patariama naudoti specialius džiovinimo kamuoliukus, kurie padės geriau išpurtyti gaminį.
Kodėl drabužių spalvos blunka?
Spalvų blukimas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės nustoja dėvėti drabužius. Kartais atrodo, kad spalva tiesiog neišvengiamai nyksta laikui bėgant, tačiau tam įtakos gali turėti ir skalbimo sąlygos. Tyrime atkreipiamas dėmesys į aukštesnę temperatūrą bei kietą vandenį, kas gali apsunkinti veiksmingą skalbimą žemesnėje temperatūroje. Dėl to svarbios tampa technologijos, padedančios kontroliuoti vandens savybes ir tinkamai prižiūrėti audinius.
AEG „AbsoluteCare® 9000“ modeliuose naudojama „SoftWater“ technologija, kuri prieš vandeniui patenkant į būgną sumažina kietumą lemiančių mineralų kiekį. Gamintojo pateikiamais bandymų duomenimis, ši technologija leidžia efektyviai skalbti 30 °C temperatūroje ir padeda išlaikyti poliesterio audinių spalvų atsparumą net po 50 skalbimo ciklų.
Tai nereiškia, kad vien technologija panaikina visus spalvų blukimo veiksnius, tačiau tinkama temperatūra, audiniui pritaikyta programa ir tinkamas skalbimo būdas gali padėti drabužiams ilgiau išlikti tokios išvaizdos, kokią jie turėjo nauji.
Kai skalbyklė padeda pasirinkti, o ne tik vykdo komandą
Tyrimas rodo, kad žmonėms trūksta ne noro tinkamai prižiūrėti drabužius, o pasitikėjimo ir aiškumo. Net 80 proc. respondentų teigia, kad jiems būtų naudinga, jei skalbyklė pati padėtų pasirinkti konkrečiam audiniui tinkamiausią programą. Tai atskleidžia platesnį buities technologijų pokytį. Ilgą laiką išmanumas reiškė daugiau programų, mygtukų ir nustatymų, iš kurių žmogus turėjo pats išsirinkti tinkamą. Dabar vis svarbesnis tampa gebėjimas padėti priimti sprendimą ir sumažinti spėliojimą.
AEG prijungtuose įrenginiuose veikiantis „Laundry Program Assistant“ padeda parinkti skalbimo ar džiovinimo programą pagal audinio tipą, spalvą ir nešvarumo lygį. Tokia pagalba ypač aktuali tuomet, kai skalbiami skirtingi, specialios priežiūros reikalaujantys drabužiai, o jų savybės nėra gerai pažįstamos. Žinoma, technologijos nepanaikina poreikio perskaityti drabužio etiketę ar įvertinti jo būklę, tačiau jos gali sumažinti klaidų tikimybę ir padėti geriau išnaudoti šiuolaikinės buitinės technikos galimybes.
Nuo ko pradėti, jei norite, kad drabužiai tarnautų ilgiau
Tyrimo rezultatai rodo, kad tinkamai prižiūrėti drabužius norime, tačiau ne visuomet žinome, kaip tai daryti. Norint pakeisti įpročius, nebūtina iš karto išmokti visų audinių priežiūros subtilybių. Pradėti galima nuo kelių paprastų žingsnių.
Pirmiausia – skaitykite priežiūros etiketes. Jos padeda suprasti, kokia temperatūra, skalbimo būdas ir džiovinimas tinkami konkrečiam gaminiui. Ypač svarbu tai daryti su vilna, merino vilna, pūkinėmis striukėmis ir techniniais drabužiais.
Antra – nesirinkite programos vien iš įpročio. Jei skalbiate skirtingų audinių drabužius, įvertinkite jų priežiūros reikalavimus ir rinkitės tam pritaikytą ciklą. Aukštesnė temperatūra ne visada reiškia geresnį rezultatą.
Trečia – nepamirškite džiovinimo. Netinkamas džiovinimas gali pakenkti ne mažiau nei netinkamas skalbimas. Ypač svarbu atsižvelgti į pūkinių gaminių ir vilnos priežiūros nurodymus.
Ketvirta – naudokitės turimomis technologijomis. Specialios audinių programos, automatinės rekomendacijos ar drėgmės jutikliai gali padėti išvengti spėliojimo ir tiksliau prižiūrėti drabužius.
Apie tyrimą. „The Truth About Laundry 2026“ tyrimą organizavo „OnePoll“ bendradarbiaudama su „AEG“ ir „Electrolux Group“. 2026 m. gegužės 18–birželio 4 d. buvo apklausta 14 tūkst. suaugusiųjų iš 14 Europos rinkų: Belgijos, Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Portugalijos, Ispanijos, Švedijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės. Kiekvienoje rinkoje apklausta po 1000 respondentų.
