Šančių pakrantėse jau ne pirmus metus buriuojasi būrys entuziastų, kuriems gulbės ir antys – ne šiaip gražus peizažo akcentas, o gyvos būtybės, kurioms reikia realios pagalbos. Apie tai Šančių bendruomenės feisbuko grupėje pasidalijo jos administratorius Mantas Mackevičius. Šįkart – su ypač džiugia žinia: paukščiai sulaukė solidžios paramos – pilnos priekabos grūdų. O bendruomenė geradariui atsidėkojo taip, kaip moka geriausiai – nuoširdžiai: pyragu ir lininėmis servetėlėmis.
„Paukščiais čia jau bemaž dešimt metų labiausiai rūpinasi Loreta“, – pasakojo Mantas. Pasak jo, moteris paukščius maitina kasdien, ir ne kartą, o kelis – ryte ir vakare. Tai ne simbolinis pabėrimas, o nuoseklus, atsakingas darbas. Šią žiemą, kai šalčiai tapo ypač stiprūs, pagalbos prireikė dar daugiau.
Grūdais pasirūpino pats Mantas, o tada ėmėsi kito svarbaus darbo – sutelkti žmones. Reikėjo ne tik noro, bet ir fizinių pastangų: grūdus teko nešti žemyn stačiu kalniuku link upės. Darbo buvo sočiai, tačiau talkininkų netrūko – kai tikslas aiškus, rankos pačios juda.
Mantas pabrėžia, kad gera širdis dar nereiškia teisingų veiksmų. „Gulbių nerekomenduojama šerti batonu – geriausia rinktis grūdus: kviečius, avižas, skaldytus kukurūzus. Maistą svarbu paskleisti plačiai, kad paukščiai nesipeštų ir neliptų vieni ant kitų. Maitinimosi metu patiriamas stresas kenkia virškinimui“, – aiškina jis. Taip pat primena auksinę taisyklę: paukščius reikia šerti tik tada, kai jie patys nebegali susirasti maisto – per speigus ar ilgalaikį šaltį. Kai sąlygos pagerėja, pagalbos geriau nebetęsti.
O kiek gi suvalgo gulbė? Jei manote, kad vienas maišas grūdų – ilgam, teks persvarstyti. Viena gulbė per dieną gali sulesti apie kilogramą grūdų. O kai jų – ne viena ir ne dvi, o visas būrys, prie kurio prisijungia ir antys bei kiti vandens paukščiai, per dieną „ištirpsta“ net keli šimtai kilogramų.
