Apie tai galite paskaityti šiuose straipsniuose:
Klauskite teisininko. Atsivežei ir pastatei? Viskas, ką turite žinoti apie modulinius namelius
Modulinio namelio įteisinimas: su kokiomis bėdomis galite susidurti – pataria advokatė ir architektė
Šį kartą toliau tęsiame temą apie modulinius namelius ir kalbamės su MB „Laupetra“ vadovu Petru Laukaičiu apie šių namelių kokybę. Kokia ji ir ką vertėtų žinoti prieš perkant?
– Iš kokių medžiagų dažniausiai gaminami moduliniai nameliai? Ar naudojamos tokios pačios medžiagos kaip ir įprastų namų statybai?
– Moduliniai nameliai gali būti gaminami tiek iš plieninių, tiek iš medinių konstrukcijų, tačiau Lietuvoje, remiantis mūsų ekspertinių tyrimų patirtimi, dažniausiai sutinkami medinio karkaso moduliniai nameliai, kurių konstrukcijoms naudojama džiovinta spygliuočių mediena, neretai – ne aukščiausios kokybės ar netinkamai apdorota, su paties karkaso, tvirtinimo detalių montavimo trūkumais.
Tokie nameliai surenkami pagal lengvojo karkaso statybos principus, tačiau ne retai sutinkame ne tik šių principų nesilaikymo, bet ir elementarios logikos stokos atvejus šių gaminių statyboje. Pagrindinę konstrukciją sudaro mediniai tašai (dažniausiai C24 stiprumo klasės), iš kurių formuojamos sienos, grindys ir stogas. Karkasas iš išorės dengiamas OSB arba MFP plokštėmis bei vėjo izoliacija, o iš vidaus – garso izoliacija, šilumos izoliacija (akmens arba stiklo vata 150–200 mm) ir gipso kartono arba faneros, dailylenčių apdaila.
Grindys paprastai formuojamos iš drėgmei atsparių OSB plokščių su šilumos bei garso izoliacija, o stogo konstrukcija dažniausiai būna arba turėtų būti iš medinių santvarų, dengiamų trapecine skarda arba bitumine danga.
Fasadų apdailai naudojamos medžio dailylentės, fibrocemento, skardos arba kompozitinės plokštės, o konstrukcijų jungtys dažnai tvirtinamos varžtais, metaliniais kampais ir sujungimo plokštelėmis.
Tuo tarpu Vakarų Europoje moduliniai pastatai dažniau gaminami iš šaltai valcuotų cinkuoto plieno profilių (C, U, Z formos). Tokie profiliai leidžia užtikrinti didesnį mechaninį atsparumą, stabilumą ir ilgaamžiškumą, ypač kai moduliai skirti daugkartiniam transportavimui arba kelių aukštų pastatams.
Plieninės konstrukcijos pasižymi didesniu geometriniu tikslumu ir atsparumu deformacijoms, tačiau reikalauja kokybiškos šilumos izoliacijos, kad būtų išvengta šiluminių tiltelių, Lietuvoje yra tekę sutiki vieną tokį pastatą, tačiau taip pat su daugybiniais montavimo defektais.
Vertinant iš mūsų įmonės ekspertizių metu sukauptos patirties, lyginant su tradicinėmis mūrinėmis ar gelžbetoninėmis statybomis, moduliniai nameliai – tiek plieninio, tiek medinio karkaso – pasižymi mažesne mase, greitesne statyba, mažesnėmis darbo sąnaudomis ir aukšta gamyklinės kontrolės kokybe, jeigu gamintojas tokią taiko, Lietuvoje tokių gamintojų, taikančių gamybos kontrolės mechanizmus – standartus, vienetai, o likusieji dažnai dirba nieko niekieno nekontroliuojami ir už nieką neatsakydami.
Nors moduliniai nameliai turi ir daugybę aukščiau išvardintų pliusų, tačiau kartu pasižymi ir ribotu ilgaamžiškumu, mažesne šilumine inercija ir akustiniu komfortu. Tradiciniai pastatai išlieka patvaresni, atsparesni gniuždymui, geriau akumuliuoja šilumą ir užtikrina ilgesnį eksploatacijos laikotarpį.
Apibendrinant ir vertinant iš mūsų praktikoje pasitaikančių namelių, Lietuvoje modulinių namelių rinkoje dominuoja medinio karkaso konstrukcijos, neretai gaminamos iš prastesnės kokybės medienos, dėl ko ekspertizės metu dažnai nustatomi konstrukcijų deformacijų, drėgmės pažeidimų ir netinkamos izoliacijos atvejai, neretai pasitaiko ir avarinės būklės požymius pagal LR STR atitinkančių defektų, nors nuo namelio montavimo būna praėjęs sąlyginai trumpas laiko tarpas – 1-2 mėnesiai.
Tuo tarpu Vakarų Europoje labiau paplitę plieninių profilių moduliai, pasižymintys didesniu tikslumu, standumu ir ilgaamžiškumu, tačiau brangesni ir techniškai sudėtingesni gaminti, dažnai reikalaujantys brangios įrangos ir specifinių žinių kurių dažni Lietuvos verslininkai neturi ir vadovaujasi savo asmenine patirtimi įgyta statybose kuriuose neretai statomi analogiškai nekokybiški statiniai, todėl ir sukaupta patirtis neleidžia darbų atlikti kokybiškai.
Technologiškai teisingai pagamintas ir pastatytas modulinis namelis, naudojant sertifikuotas aukštos kokybės medžiagas bei atliekant gamybą ir montavimą pagal standartizuotus procesus, gali tarnauti taip pat ilgai kaip ir įprastas statinys. Tačiau būtina suprasti, kad tokia statyba savo esme atitinka aukštos kokybės karkasinio statinio statybą, todėl reikalauja specifinių izoliacinių, tvirtinimo ir sandarinimo sprendinių, kokybiškos medienos bei profesionalaus montavimo.
Dėl šių priežasčių tikrai kokybiškas modulinis namelis, kuris deklaruojamai pasiekia A+ ar A++ energinio naudingumo klasę, dažniausiai kainuoja brangiau nei tradicinis mūrinis pastatas, o pagrindinis jo pranašumas lieka statybos greitis ir gamyklinė kokybės kontrolė, o ne mažesnė kaina
– Kiek metų tarnauja modulinis namelis, jei tinkamai prižiūrimas? Ar reikėtų susitaikyti, kad tai daugiau laikinas statinys?
– Tinkamai pagamintas ir prižiūrimas modulinis namelis nėra tik laikinas statinys, nors jo konstrukcinė sistema ir gamybos būdas iš esmės artimesni lengvojo karkasinio pastato principams nei tradicinei mūrinei statybai.
Jo gyvavimo trukmė tiesiogiai priklauso nuo kelių veiksnių – naudotų medžiagų kokybės, konstrukcinių sprendinių, montavimo tikslumo, drėgmės kontrolės ir eksploatacijos sąlygų. Remiantis tiek praktine ekspertizių patirtimi, tiek techniniais duomenimis, aukštos kokybės medinio karkaso modulinis pastatas, pagamintas iš sertifikuotos C24–C30 klasės medienos, su tinkamai įrengta hidroizoliacija, ventiliuojamu fasadu ir apsauga nuo drėgmės bei kenkėjų, gali tarnauti 40–60 metų ir ilgiau, jei atliekama periodinė priežiūra (dažymas, sandarinimo atnaujinimas, vėdinimo sistemų priežiūra ir pan.).
Tačiau didelė dalis rinkoje siūlomų modulių, ypač pigesnio segmento, gaminami iš nepakankamai džiovintos ar neimpregnuotos medienos, be tinkamų sandarinimo mazgų, netinkamai surinkti bei sutvirtinti ir su prasta šilumos izoliacija. Tokie statiniai realiai tarnauja 15–25 metus, po to reikalauja kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos.
Apibendrinant: teisingai suprojektuotas, pagamintas ir prižiūrimas modulinis namelis gali būti visavertis ilgalaikis pastatas, prilygstantis karkasiniam gyvenamajam namui pagal eksploatacines savybes. Vis dėlto, jei pasirenkamas ekonominės klasės, nestandartizuotas ar nepatikrintos kilmės gaminys, būtina suprasti, kad toks modulis iš esmės yra laikinas statinys, tinkamas 10–20 metų naudojimui, esant kritinių gamybos bei montavimo klaidų ir dešimt kartų trumpiau arba kaip buvo pasitaikę praktikoje ir apskritai netinkamas eksploatuoti iš karto po surinkimo objekte. Tad viskas priklauso ne nuo pačios technologijos, o nuo gamybos kokybės, medžiagų sertifikavimo ir priežiūros kultūros
– Ar šie nameliai atlaiko Lietuvos klimato sąlygas — šaltį, drėgmę, sniegą?
– Kokybiškai suprojektuoti ir pagaminti moduliniai nameliai gali pilnai atlaikyti ir būti eksploatuojami Lietuvos klimato sąlygomis, kokybiškai gyvuoti atsižvelgiant į – šaltį, drėgmę, sniegą ir temperatūrų svyravimus, tačiau tik tuo atveju, jei jų konstrukcijos, izoliacija ir sandarumo sprendiniai atitinka galiojančius normatyvus, t. y. STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas – mechaninis atsparumas ir pastovumas“.
Tokiems statiniams būtina užtikrinti pakankamą šilumos izoliaciją, garo izoliaciją iš vidaus ir vėjo izoliaciją iš išorės, kad būtų išvengta kondensato kaupimosi konstrukcijose, ventiliuojamą fasadą arba drėgmei atsparią apdailą, kokybišką stogo hidroizoliaciją ir tinkamai suprojektuotus lietaus vandens nuvedimo mazgus, bei patikimą apkrovų skaičiavimą, ypač sniego apkrovoms.
Tokie moduliai, pagaminti pagal minėtus principus, yra atsparūs šalčiui, drėgmei ir sniego apkrovoms tiek pat, kiek ir įprasti karkasiniai pastatai. Tačiau praktikoje atliekant ekspertizes neretai nustatoma, kad dėl nekokybiškos gamybos, netikslaus montavimo ir naudojamų prastų statybos medžiagų šios savybės nukenčia arba statiniai apskritai jomis nepasižymi – trūksta reikiamos šilumos izoliacijos, neįrengti garo barjerai, praleidžiamas oras per siūles, o drėgmės poveikis sukelia konstrukcijų deformacijas, pelėsio ir puvinio formavimąsi bei apdailos sluoksnių irimą.
Dėl to modulinio namelio atsparumas klimatui priklauso ne nuo pačios technologijos, o nuo to, kaip tiksliai ir atsakingai ji įgyvendinta, kokios kokybės medžiagos panaudotos ir ar statybos procesas buvo vykdomas laikantis techninių reglamentų
– Ar įmanoma patikrinti modulinio namelio kokybę prieš pirkimą?
– Modulinio namelio kokybę prieš pirkimą galima ir būtina patikrinti tiek techniniu, tiek dokumentiniu lygmeniu. Kadangi pagal Lietuvos respublikos statybos įstatymą ir jį lydinčius statybos techninius reglamentus moduliniai nameliai dažniausiai laikomi statiniais, jie turi atitikti esminius statinio reikalavimus, nustatytus statybos tvarkos reglamentuose, bei kitus susijusius reglamentus, taisykles, medžiagų gamintojų nurodymus užtikrinančius mechaninį atsparumą, sandarumą, energinį naudingumą ir ilgaamžiškumą.
Prieš įsigyjant modulį būtina iš gamintojo pareikalauti visos techninės dokumentacijos – projekto su konstrukcijų skaičiavimais, medžiagų sertifikatų, atitikties deklaracijų, gamyklinės kokybės kontrolės protokolų, kuriuose turi būti nurodyta, kokios medžiagos naudotos, kokie jų parametrai ir kaip atlikta kokybės patikra.
Taip pat svarbu gauti garantinius dokumentus, kuriuose būtų aiškiai apibrėžtas konstrukcijų tarnavimo laikas ir defektų šalinimo sąlygos. Kokybę verta vertinti ir praktiškai – prieš perkant rekomenduojama atlikti nepriklausomą techninę apžiūrą dar gamybos vietoje arba prieš transportavimą.
Patikros metu tikrinama medienos drėgmė, konstrukcijų standumas, jungčių kokybė, izoliacijos įrengimas, garo ir vėjo izoliacijos sluoksnių vientisumas, sandarumo mazgai bei apdailos įrengimas. Esant galimybei, verta pasitelkti termovizorių ar drėgmės matuoklį, kad būtų galima nustatyti šilumos tiltus ar paslėptą drėgmę konstrukcijose. Atvežus modulį į statybvietę, būtina įvertinti jungčių sandarumą, sienų plokštumų nuokrypius, dangos vientisumą ir konstrukcijų tvirtumą.
Jei namelis deklaruojamas kaip A+ ar A++ energinio naudingumo, reikėtų pareikalauti sandarumo bandymo ir energinio naudingumo sertifikato. Apibendrinant, modulinio namelio kokybę galima įvertinti objektyviai, tačiau tam būtina turėti visus dokumentus ir atlikti techninę apžiūrą.
Praktikoje dažnai pasitaiko, kad pirkėjai pasikliauja vien gamintojo deklaracijomis, nepareikalauja dokumentų ir neatlieka nepriklausomos ekspertizės, todėl vėliau paaiškėja, kad statinys surinktas iš nekokybiškų medžiagų, neatitinka deklaruojamų energinių ar konstrukcinių rodiklių ir nėra pritaikytas ilgalaikiam naudojimui Lietuvos klimato sąlygomis.
- Jeigu kalbėtume apie klasę – kokiai priskirtumėte tokius namukus? Ar tai daugiau laikinas statinys?
- Moduliniai nameliai ne visada turi būti laikomi laikinais statiniais – viskas priklauso nuo to, kaip jie suprojektuoti, pagaminti ir įrengti. Jei modulinis namelis pastatytas ant pamato, turi tinkamą šilumos izoliaciją, sandarumą, vėdinimo ir šildymo sistemas, yra prijungtas prie vandentiekio bei nuotekų tinklų, jis atitinka gyvenamojo pastato funkcijas ir gali būti priskiriamas visaverčiam nuolatiniam statiniui.
Tokiu atveju modulinė technologija tėra gamybos būdas – statinys iš esmės prilygsta karkasiniam namui, o jo ilgaamžiškumas priklauso nuo panaudotų medžiagų kokybės ir gamybos kultūros. Kita vertus, jei modulis pastatomas be pamato, neturi reikiamos izoliacijos, sandarumo ar nėra prijungtas prie inžinerinių tinklų, jis laikomas sezoniniu arba laikinu statiniu, tinkamu poilsiui ar laikinam apgyvendinimui.
Tokie pastatai dažniausiai naudojami sodybose ar poilsio teritorijose, kur svarbiausia mobilumas, o ne ilgaamžiškumas. Kokybiškai pagamintas modulinis namelis, turintis ne mažiau kaip 200 mm šilumos izoliacijos sienose ir 300–400 mm stoge, gali pasiekti aukštą energinį efektyvumą ir būti tinkamas gyvenimui visus metus.
Vis dėlto dėl lengvos konstrukcijos šilumos kaupimo savybės yra prastesnės nei mūriniuose pastatuose, todėl šildymo ir vėdinimo sistemos turi būti kruopščiai suprojektuotos. Garso izoliacija taip pat silpnesnė, nes medinės konstrukcijos natūraliai praleidžia daugiau garso, tad komfortui užtikrinti reikia papildomų sluoksnių ir akustinių sprendinių.
Šildymo, vandens tiekimo ir nuotekų sistemos moduliuose įrengiamos pagal tuos pačius principus kaip ir įprastuose namuose – naudojami oras–vanduo šilumos siurbliai, elektriniai katilai ar grindinis šildymas, vanduo tiekiamas iš šulinio ar centralizuoto tinklo, nuotekos nukreipiamos į vietinius biologinius valymo įrenginius ar bendrą sistemą.
Jei šie sprendimai suplanuoti ir įgyvendinti dar gamybos etape, jų įrengimas nėra sudėtingas. Apibendrinant galima teigti, kad modulinis namelis nebūtinai yra laikinas statinys – tinkamai suprojektuotas, pastatytas ir prižiūrimas jis gali būti pilnavertis gyvenamasis pastatas, pritaikytas nuolatiniam gyvenimui Lietuvos klimato sąlygomis. Tik prastesnės kokybės ar ekonomiškai supaprastinti moduliai laikytini laikinais arba sezoniniais, nes jų konstrukcijos ir izoliacija neatitinka ilgalaikės eksploatacijos reikalavimų.
Mūsų ekspertizių praktikoje dažniausiai sutinkami moduliniai pastatai, kurių statybos būdas iš esmės atitinka gyvenamojo pastato statybai ir įregistravimui keliamus reikalavimus – jie turi pamatus, įrengtas inžinerines sistemas, pakankamą šilumos izoliaciją ir konstrukcinius sprendinius, leidžiančius juos priskirti gyvenamųjų statinių kategorijai.
Tačiau praktikoje tokie pastatai dažnai neturi pilnos techninės dokumentacijos – nėra pateikiami konstrukcijų skaičiavimai, medžiagų sertifikatai, atitikties deklaracijos ar gamyklinės kokybės kontrolės duomenys. Dėl to reali gamybos ir surinkimo kokybė neretai neatitinka net minimalių reikalavimų, taikomų tokiems statiniams.
Dažniausiai nustatomi trūkumai – netikslus elementų sujungimas, nesandarūs mazgai, prastai įrengti izoliaciniai sluoksniai, netinkamai suformuotas fasado vėdinimo tarpas, netolygus grindų ir stogo konstrukcijų standumas. Tokie pažeidimai sukelia šilumos nuostolius, drėgmės kaupimąsi, pelėsio formavimąsi ir konstrukcijų deformacijas.
Todėl nors pagal konstrukcinį tipą šie pastatai galėtų būti registruojami kaip gyvenamieji, faktiškai jie dažnai neatitinka statybos kokybės, sandarumo ir ilgaamžiškumo reikalavimų, keliamų nuolatiniams statiniams
- Ar moduliniai namai gali būti gera investicija ilguoju laikotarpiu? Ar verta išvis į juos investuoti, pvz., kaip į pirmą namą/antra būstą/svečių namelį?
- Moduliniai namai gali būti tinkama investicija tam tikrais atvejais, tačiau tik tada, kai žmogus aiškiai supranta jų realią vertę ir paskirtį. Nors jie dažnai pristatomi kaip pigesnė ir greitesnė alternatyva tradicinei statybai, iš tiesų kokybiškai pagamintas modulinis namas dažniausiai kainuoja tiek pat arba net brangiau nei įprastas mūrinis pastatas.
Pagrindinis skirtumas tas, kad jis pagaminamas ir pastatomas greičiau, o didžioji dalis darbų atliekama gamykloje. Tai suteikia pranašumą laiko atžvilgiu, bet ne kainos.
Kaip pirmas būstas, modulinis namas gali būti patrauklus dėl greito statybos proceso, tačiau tik tuo atveju, jei pasirinktas gamintojas turi aiškią techninę dokumentaciją, sertifikuotas medžiagas ir atitikties deklaracijas.
Tokie namai gali būti komfortiški ir energetiškai efektyvūs, bet jų išliekamoji vertė rinkoje paprastai mažesnė nei mūrinio namo, nes modulinė statyba vertinama kaip tarpinė tarp laikino ir tradicinio statinio.
Kaip antras būstas arba poilsio namas, modulinis pastatas dažnai yra praktiškas pasirinkimas – jis pastatomas greitai, užima mažiau vietos ir gali būti pritaikytas sezoniniam naudojimui. Tokiu atveju investicija gali atsipirkti greičiau, ypač jei pastatas naudojamas trumpalaikei nuomai ar turizmui.
Vis dėlto, dėl mažesnės šiluminės masės ir konstrukcinių ypatumų šildymo bei priežiūros sąnaudos gali būti didesnės, ypač šaltuoju metų laiku. Kaip svečių namelis ar apgyvendinimo paskirties statinys, modulinis namas turi realų pranašumą – jį galima greitai įrengti, perkelti ar plėsti, todėl jis tinka vietovėse, kur svarbus lankstumas ir trumpas statybos terminas. Tokia investicija gali būti ekonomiškai pagrįsta, jei siekiama greito grąžos laikotarpio, tačiau tik tuo atveju, jei statinys pastatytas laikantis visų reikalavimų.
Apibendrinant galima teigti, kad moduliniai namai nėra automatiškai pigesnis sprendimas. Kokybiškai pagamintas modulinis statinys dažnai kainuoja net daugiau nei tradicinis mūrinis namas, tačiau jo privalumas – greita statyba ir gamyklinė kokybės kontrolė. Tinkamai suprojektuotas ir pagamintas modulinis namas gali būti gera investicija, jei pagrindinis tikslas yra laikas ir paprastesnė statybos eiga, o ne mažiausia kaina ar ilgiausia išliekamoji vertė
- Ką apie modulinį būstą sako architektai ir statybų ekspertai? Ką jūs manote ir kaip vertinate? Su kokiais iššūkiais galima susidurti įsigijus kalbant apie kokybę ir kaip neapsigauti?
- Mes, kaip statybos ekspertai, vertindami modulinio būsto technologiją, matome, kad pati idėja nėra bloga – tai racionalus ir šiuolaikiškas statybos būdas, kai didžioji dalis procesų vyksta gamykloje, užtikrinant tikslesnį darbų atlikimą, trumpesnius terminus ir mažesnę priklausomybę nuo oro sąlygų.
Tačiau šis statybos metodas turi aiškų skirtumą nuo tradicinės statybos: kokybė visiškai priklauso nuo gamybos drausmės, medžiagų sertifikavimo ir montavimo kultūros. Kai šių veiksnių nėra, galutinis rezultatas dažnai neatitinka nei techninių, nei eksploatacinių reikalavimų.
Mūsų ekspertizių praktika rodo, kad Lietuvoje vis dažniau pasitaiko modulinių pastatų, kurie pagal konstrukcinį sprendimą ir paskirtį jau priskirtini gyvenamiesiems statiniams – jie turi pamatus, šilumos izoliaciją, inžinerines sistemas, tačiau reali jų gamybos kokybė kelia pagrįstų abejonių.
Dažnai trūksta projektinės dokumentacijos, konstrukcijų skaičiavimų, medžiagų sertifikatų ar gamyklinės kontrolės žurnalų, juos gaminančių ir montuojančių asmenų kvalifikacija kelia abejonių. Ne kartą fiksavome, kad jungčių sandarumas neatitinka norminių reikalavimų, šilumos izoliacijos storis mažesnis nei deklaruojama, o garo barjerai įrengti netaisyklingai arba jų visai nėra.
Dėl to tokie statiniai ilgainiui praranda šilumines savybes, kaupiasi drėgmė, deformuojasi apdailos sluoksniai, atsiranda pelėsis. Architektai su kuriais bendradarbiaujame į modulinę statybą žiūri kaip į potencialiai efektyvų ir tvarų sprendimą, tačiau tik tuo atveju, jei užtikrinama pilna techninė kontrolė ir kokybiškų medžiagų naudojimas.
Mūsų nuomone, ši technologija Lietuvoje dar nėra pilnai subrendusi – gamintojų lygis labai nevienodas, todėl galutinio produkto kokybė svyruoja nuo aukštos iki visiškai nepriimtinos. Dažnai rinkoje siūlomi moduliai gaminami vizualiai patraukliai, tačiau be jokių statybos atitikties dokumentų, kas ateityje sukelia problemų tiek eksploatuojant, tiek registruojant pastatą kaip gyvenamąjį.
Įsigyjant modulinį būstą pirkėjas dažniausiai susiduria su trimis pagrindiniais iššūkiais – dokumentacijos trūkumu, realios konstrukcijų kokybės nežinomybe ir gamybos proceso kontrolės nebuvimo arba aplaidumu. Norint neapsigauti, būtina reikalauti visų techninių dokumentų: konstrukcijų brėžinių, medžiagų sertifikatų, atitikties deklaracijų, sandarumo ir drėgmės bandymų protokolų. Rekomenduojama atlikti statinio apžiūrą dar gamybos etape arba prieš pristatymą – tokiu būdu galima nustatyti defektus, kurie vėliau tampa nematomais po apdaila.
Apibendrinant, mes, kaip statybos ekspertai, vertiname modulinę statybą kaip perspektyvią, tačiau rizikingą sritį. Tinkamai suprojektuotas ir pagamintas modulinis pastatas gali būti kokybiškas ir ilgaamžis, tačiau Lietuvoje dauguma siūlomų gaminių, su kuriais susiduria mūsų ekspertai teikdami paslaugas, neatitinka deklaruojamų parametrų.
Todėl modulinis būstas gali būti gera investicija tik tuo atveju, jei pirkėjas elgiasi atsakingai – tikrina dokumentus, įvertina konstrukcijų kokybę ir nepasikliauja vien pardavėjo pažadais. Visi kiti atvejai, kai siekiama greito ir pigaus sprendimo, dažniausiai baigiasi nusivylimu bei papildomomis išlaidomis po kelerių metų ar mėnesių naudojimo.
