„Būna ir tokių situacijų, kai kaimynai pareiškia esantys žemės sklypo ir net ežero savininkai, apsitveria žemės sklypą tvora nepalikdami pakrantės“, – sako advokatų kontoros „Aliant“ vyresnioji teisininkė Karolina Jonaitienė, savo patarimais besidalinanti instagramo paskyroje teisininke_jonaitiene.
Ji pateikia kelis esminius atsakymus apie tai, kas žinotina, norintiems patekti prie ežero, tačiau to negalintiems padaryti išvydus užtvaras ar kitas kliūtis.
Kada galiu patekti prie ežero?
Žemės įstatymas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys žemės naudojimo santykius ir sąlygas nustato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai, kurių žemės sklypai ribojasi su paviršiniais vandens telkiniais privalo leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinių vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis.
Kaip aiškina teisininkė, prie kiekvieno didesnio natūralaus vandens telkinio yra nustatytos pakrantės apsaugos juostos ir zonos, kuriose užtikrinamas laisvas 5 m pločio priėjimas.
Nuo 2019 m. reikalavimus vandens telkinių pakrantės apsaugos zonose ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose nustato Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 ir 100 straipsniai.
„Taigi, LR saugomų teritorijų įstatymas nustato, kad palei vandens telkinį einanti apsaugos juosta negali būti užtverta ne tik tvoromis, bet ir jokiais kitais statiniais, įrenginiais, želdiniais ar medžių ir krūmų liekanomis, kliudančiomis eiti pakrante“, – aiškina teisininkė K.Jonaitienė.
Svarbu įsiminti, kad net ir tveriant tvorą leistinu atstumu nuo vandens telkinio reikėtų nepamiršti pasidomėti, ar konkrečiu atveju neprivalomas šio statinio statybą leidžiantis dokumentas. Tvorų statymo klausimais reiktų kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.
Jeigu privačiame žemės sklype nėra nustatytas servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinio, asmuo iki vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos turi turėti galimybę patekti bendro naudojimo keliu ar servitutu, esančiu kitame žemės sklype.
Ar galima viskas?
Greta teisės naudotis vandens telkiniais, teisės aktai numato ir tam tikras pareigas: negalima eiti per privatų kiemą ar sklypą, naudotis žmonių teisėtai įrengtais lieptais ir kita privačia infrastruktūra, pažeidinėti viešąją tvarką, šiukšlinti ir pan.
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnyje nurodoma, kad asmenų teisė naudotis pakrante be užtvėrimų ir čia apsistoti yra neatskiriama nuo pareigos užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išvežtos (išneštos). Saugomų teritorijų įstatymas numato ne tik teisę apsistoti privačioje pakrantėje, bet ir pareigą ją sutvarkyti.
LR specialusis žemės naudojimo įstatymas nustato, kad draudžiama paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir jas statyti arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto. Motorinėmis transporto priemonėmis važiuoti ar jas statyti galima tik esančiuose keliuose, gatvėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose.
Už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą Administracinių nusižengimų kodekse numatytas įspėjimas arba bauda asmenims nuo 30 iki 140 eurų ir bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 90 iki 290 eurų.
Ką daryti, jeigu priėjimas prie ežero užtvertas?
Jei pastebėjote, kad praėjimas prie vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos yra užtvertas, galite kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos teritorinį skyrių pagal vandens telkinio buvimo vietą.
