Sekite 15min Google
Ji ne tik kviečia atsižvelgti į ekologiją, tvarumą, natūralistinį apželdinimą, bet ir tinkamai pasirinkti augalus, kurie kainuos dešimtis kartų mažiau nei brangios plokštės, kurioms rūpesčio reikia ne ką mažiau.
„Kiekvieno kapo koncepcija turi būti skirta konkrečiai tam žmogui, kuris guli toje kapavietėje“, – sako Valda, pasidalinusi įrašu feisbuke apie tėčio kapą ir tai, į ką reikėtų atsižvelgti kuriant kapo apželdinimą.
Ji priduria, kad būtent jos tėčio nuopelnas, kad šiandien ji eina kraštovaizdžio kūrimo kryptimi.
Uždengti kapą plokštėmis – viena blogiausių išeičių
Pasak Valdos, tendencija uždengti kapą plokštėmis auga tiesiog aritmetine progresija, tačiau tai yra vienas blogiausių pasirinkimų, o žmonės dažnai nesupranta, kad gali būti ir kitų galimybių.
„Jeigu žvelgtume iš ekologinės pusės, pasaulis ir taip vargsta nuo karščio salos efekto, vandens nesusigėrimo, o tai reiškia, kad nelaidžios dangos mūsų žemei nėra palankios“, – sako būsima kraštovaizdžio dizainerė.
O jeigu žiūrėtume į bioįvairovę, jeigu kapas uždengtas plokšte ir dar įkišta dirbtinių gėlių, vabzdžiams ten nėra ką veikti, negali daugintis grybai, kurie svarbūs šiam pasauliui.
„Kai mirė mano tėtis, mums kapinių darbuotojas patarė rinktis tą vietą, kur iškirstos pušys, nes kitaip turėsime kovoti su spygliais. Bet tėtis buvo labai mylintis gamtą ir augalus žmogus, todėl mes kaip tik pasirinkome vietą kapui ten, kur auga pušys. Mums nereikia kovoti su spygliais, kadangi esame apželdinę viską taip, kad tie spygliai netrukdo, o netgi pagerina, parūgština dirvą. Tokia dirva mūsų auginamiems augalams yra privalumas“, – sako Valda ir priduria, kad nauja tendencija yra būtent augalus pritaikyti prie vietos, o ne atvirkščiai.
Be to, nereikia galvoti, kad kapas, uždengtas plokšte, nereikalaus jokio darbo, priežiūros ir rūpesčio.
Be to, nereikia galvoti, kad kapas, uždengtas plokšte, nereikalaus jokio darbo, priežiūros ir rūpesčio. Dažnai neužtenka tik nušluoti – reikia ir šveisti, ir poliruoti. O kur dar purvas ar kerpės. „Kitas niuansas – plokštės dar ir kainuoja tikrai brangiai – tikrai ne vieną ir ne du tūkstančius eurų. Tai yra tikrai dideli pinigai. Jeigu želdinate kapavietę daugiamečiais augalais, tikrai sutaupote, be to, augalai gali augti ir dešimtis metų. Štai aš skaičiuoju, kad išleidau apie 140 eurų tėčio kapo apželdinimui ir jis puikiai tarnauja jau ketverius metus, o priežiūros reikalauja minimaliai“, – dalinasi moteris.
Kokie augalai gali tapti tikru išsigelbėjimu?
Ji sako, kad kapams reikia rinktis itin ištvermingus, atsparius šalčiui ir sausrai augalus. Taip pat įrengiant kapavietę reikalingi keturi sluoksniai, iš kurių svarbiausias yra dengiamasis – geriausia – augalinis, pavyzdžiui, natūralus mulčias. Mineralinis (skalda, akmenukai ir kt.) gražus pažiūrėti, bet iš tokio rinkti lapelius, šapelius ir spyglius gali tapti tikru prakeiksmu ir atimti daug laiko.
„Dar viena didžiulė klaida – geotekstilės naudojimas. Ją tiesiame norėdami apsisaugoti nuo piktžolių, tačiau laikui bėgant visos kietosios dalelės ir sėklos nusėda ant jos. Išrauti užsisėjusias piktžoles ar išdygusį berželį yra kur kas lengviau iš žemės, o ne draskyti geotekstilę“, – sako moteris ir priduria, kad augalinis mulčias dar ir puikiai sulaiko drėgmę, kuri reikalinga augalams.
Kitas sluoksnis – augalai. Valda pasirinko šilokus, kurie auga puikiai net ir skurdžiausiame dirvožemyje. „Mano atveju panaudotos ir šliaužiojančios šilingės“, – aiškina būsima kraštovaizdžio dizainerė. Ji sako, kad dabar galima įsigyti šilokų rulonus, kurie padės išgauti greitą efektą – tereikės ištiesti šilokų kilimą ant kapo, kuris bus visžalis ir labai retai ravimas.
Kapams reikia rinktis itin ištvermingus, atsparius šalčiui ir sausrai augalus.
O štai į sumedėjusius augalus ji siūlo žvelgti atsakingai ir išsiaiškinti, kokio dydžio tas augalas gali užaugti, ar nekliudys kapo naudojimui, nes dažnai metams bėgant į tą patį kapą laidojamas ne vienas žmogus. „Jeigu jau renkatės tokius augalus, geriausia rinktis visžalius, pavyzdžiui, pušūnus, kurie puikiai atrodo ištisą sezoną“, – sako Valda.
Ji pastebi, kad šiuo metu itin populiarūs migliniai augalai, kurie užaugina nuostabiai atrodančias varpas, šiūruojančias vėjyje bei sukuriančias melancholišką atmosferą. Dar priduria, kad apželdindami kapus rinktumėtės ne agresyviai besiplečiančius augalus, kadangi šie gali taip suvešėti, kad juos rauti teks metų metus.
„Noriu patarti ant kapų sodinti svogūnines gėles. Aš prisodinau krokų, kurie žydi patys pirmieji, išlenda iš po sniego ir taip sukuria labai gražų vaizdą. Ypač jeigu gausiai apsodinate kapą. Tai yra vienkartinė investicija, o šį darbą turėtumėte atlikti būtent dabar“, – sako pašnekovė ir prideda, kad geriau rinktis nedidelio aukštingumo augalus, pavyzdžiui, snieguoles. Su aukštesniais reikėtų elgtis atsargiau ir parinkti jiems atramas.
Kodėl nesirinktų chrizantemų?
Kaip pastebi Valda, labai daug žmonių puošia kapus chrizantemomis, tačiau ji šių gėlių nerekomenduoja. „Pritariu, kad tai nuostabūs, purūs, debesis primenantys, spalvingi žiedai, tačiau chrizantemos, gavusios pirmųjų šalnų, suglemba ir pradeda pūti. Jų gyvavimas labai trumpas, o kai kalbame apie vartojimo mažinimą, šis pasirinkimas nėra pats geriausias. Būtent todėl esu už erikas ir viržius, nesvarbu, kad jie neprigis ir neaugs metų metus. Pavasarį sudžiūvę jie atrodys taip pat, kaip rudenį“, – sako pašnekovė.
Kaip pastebi Valda, labai daug žmonių puošia kapus chrizantemomis, tačiau ji šių gėlių nerekomenduoja.
Ji priduria, kad šiuo metų laiku genėdami spygliuočius galime susikurti natūralius ir dailius papuošimus kapams. Derindami su smilginiais augalais lengvai sukursime dailius vainikėlius ar puokšteles, kurie gražiai atrodys ant kapo. Tiesa, Valda pataria surišti juos suyrančia juostele, kad kuo mažiau terštume aplinką.
