2025-07-18 14:16

Automobiliui partrenkus tėtį, lizde likusį našlaitį išgelbėjo žmonės: „Jis buvo leisgyvis“

Gandras tikrai ne veltui yra Lietuvos nacionalinis paukštis – tai įrodo Varėnos rajone neseniai įvykusi ypatinga istorija, kuria pasidalino Karpiškių žvėrynėlio darbuotojai.
Išgelbėtas tėvų netekęs gadriukas
Išgelbėtas tėvų netekęs gadriukas / Stop kadrai

Pasak jų, šią savaitę važiuojant keliu Vilnius-Druskininkai šalia gandralizdžio žmonės matė du, greičiausiai automobilių partrenktus, gandrus. Spėta, kad tai vienos šeimos nariai – patinas ir patelė. Gandralizdyje pastebėtas ir jų jauniklis.

Kaip savo „Facebook“ paskyroje rašė Karpiškių žvėrynėlis: „Sunerimusi visuomenė ieškojo pagalbos: rašė „Facebook“ Varėnos grupėse, skambino aplinkos apsaugai ir į kitas organizacijas, buvo atvykę ir pas mus. Surėmę pečius ėmėmės jauniklio paieškų, o prireikus – ir pagalbos jam.“

Įtarimai pasitvirtino – gandralizdyje tikrai gulėjo gandrų jauniklis, kurio tėvai, kaip manyta, žuvo.

„Ne vieną tokį teko užauginti, todėl apžiūrėjus buvo aišku, nusilpusiam, galvos nepakeliančiam bėduliui reikia priežiūros. Tokiose situacijose konsultuojamės su gerbiamu gamtininku Selemonu Paltanavičiumi. Jis ne tik suteikia vertingų patarimų, bet ir įkvepia nenuleisti rankų.

Gandriuką parsivežus (į Karpiškių žvėrynėlį – past.) laukė kelios valandos nežinios dėl jo noro kabintis į gyvenimą. Maitinamas jis nesipriešino, nes tam tiesiog neturėjo jėgų. Po pusdienio nepatikėjome tuo ką matome: jis atsistojo, svyruodamas, netvirtai, bet pats. Tai teikia vilčių. O dabar mūsų laukia sistemingas jo maitinimas“, – rašė žvėrynėlio darbuotojai, už pagalbą iškeliant gandriuką iš lizdo dėkoję įvairioms organizacijoms ir įstaigoms. To prireikė, nes gandralizdis buvo ant elektros stulpo – tai dažna gandrų lizdų vieta.

Būtent todėl į vietą buvo kviesti ne tik Alytaus aplinkos apsaugos skyriaus specialistai, bet ir ESO darbuotojai, kurie su specialia technika įvertino situaciją.

„Jie ne tik saugiai iškėlė gandriuką, bet ir suformavo naują, toliau nuo intensyvaus eismo, arčiau Karpiškių žvėrynėlio, gandralizdį“, – dėkojo gyvūnų globėjai.

Stop kadrai/ESO specialistai perkėlė gandralizdį į saugesnę vietą
Stop kadrai/ESO specialistai perkėlė gandralizdį į saugesnę vietą

Mama gyva, tačiau gandriukas greičiausiai liks žvėrynėlyje

„Ant kelio žmonės rado du žuvusius gandrus, todėl manėme, kad tai gandriuko tėvai. Bet dabar paaiškėjo, kad jo mama gyva – ji grįžo į lizdą. Vis dėlto paprastai jaunikliu rūpinasi ir jį, likusį lizde, maitina abu tėvai. O kai patinas žuvo ir jauniklį šėrė tik patelė, jis gaudavo nepakankamai maisto. Dėl to ir buvo leisgyvis – toks, kokį mes jį parsivežėme“, – pasakojo Karpiškių žvėrynėlio atstovė Laura Jurgelevičiūtė.

Šioje vietoje gandrų jaunikliai globojami ne pirmą kartą: „Iš viso turėjome keletą gandriukų, tris atvežė po audros, išvirtus gandralizdžiui. Daugumos istorijos baigėsi laimingai – sustiprėję jie paleisti gyventi į laisvę. Vieno gyvenimas, deja, matyt, baigėsi susitikus su lape – netoliese radome tik plunksnas. Na, bet tokia jau gamta“, – pasakojo Laura.

Prakalbus apie naujausią jų augintinį, pašnekovė sakė, kad jis labai nusilpęs. „Panašu, kad šitas gandriukas žiemoti liks pas mus – kol kas nepanašu, kad pats gebėtų maitintis, jį reikia šerti. O gandrai išskrenda jau rugpjūčio viduryje-pabaigoje“, – sakė žvėrynėlio atstovė, pridūrusi, jog dar viena priežastis, dėl ko jauniklis greičiausiai liks Lietuvoje ir žiemai, tėvo žūtis: „Skraidyti jauniklius moko patinai.“

Visgi, pasidžiaugti yra kuo: po keleto dienų žvėrynėlyje, gandriukas stojasi, kažkiek paeina. Stiprėjant gandriukui, Karpiškių žvėrynėlio darbuotojai prašo visų, kas gali prisidėti prie jo ir kitų čia gyvenančių gyvūnų išlaikymo:

„Galite pasirinktą sumą pervesti į asociaciją KARPIŠKIŲ ŽVĖRYNĖLIS, LT967300010131383567 Swedbankas, kodas 302769598. O visų, kas atvyks į žvėrynėlį, prašome tik vieno – atvežti gandriukui žalios vištienos.“

„Žvėrynėlį prieš daugiau nei 30 metų įkūrė mano tėtis – Pranas, o dabar jį prižiūri abu su mama Maryte. Abu jie pensininkai, gyvūnus ir paukščius globoja kartu tik iš savo pensijos. Kad prisidurtume, savaitgaliais rengiame edukacijas, gamtos pamokas. Kartais padeda ir žmonės – atveža mėsos, perveda pinigų. Esame tikrai dėkingi. Kalbant apie šį įvykį, tai norėtųsi pabrėžti, kad pastebėję situaciją, kai pagalbos reikia laukiniam gyvūnui, jie ne tik apie tai parašytų į „Facebook“, bet ir praneštų tarnyboms ar tokioms vietoms, kaip mūsų“, – patarė Laura, pasidžiaugusi, kad šįkart bendros pastangos buvo puikios.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą