Moteris dalinosi, kad ji kartais išgerdavo skirtingų alkoholinių gėrimų, tačiau būtent po vyno jautė itin stiprų skausmą kakle ir už ausies kairėje pusėje.
Duriantys skausmai nebuvo vienintelis jos nusiskundimas. Ji taip pat jautė niežulį ir „buvo labai pavargusi“, bet nuovargį priskyrė tam, kad turėjo mažylį ir naujagimį, kuriais reikėjo rūpintis, rašoma „Daily Mail“.
H.Thursby teigia, kad pirmą kartą apie simptomus gydytojams užsiminė 2025 m. sausį, tačiau jie „apkaltino jos hormonus“. Ji sakė: „Kai nuėjau pas savo šeimos gydytoją apžiūrai po šešių–aštuonių savaičių po antrojo kūdikio gimimo, pasiskundžiau, kad mano oda labai, labai niežti. Mano kojos nepakeliamai niežėjo, ypač naktį. Gydytojas tiesiog pasakė, kad tai tikriausiai dėl hormonų“.
Moteris pamanė, kad ji tiesiog užimta mama, tačiau kai liepą rado guzelį kaklo šone, vėl kreipėsi į šeimos gydytoją. Jai buvo atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas bei biopsija, o 2025 m. spalio 23 d. diagnozuota „širdį verianti“ antros stadijos Hodžkino limfoma, kraujo vėžio rūšis.
NHS skausmą kakle, pažastyje ar kirkšnyje vartojant alkoholį įvardija kaip Hodžkino limfomos simptomą. Skausmą sukelia limfmazgių ar ligos pažeistų audinių patinimas dėl kraujagyslių išsiplėtimo pavartojus alkoholio.
H.Thursby teigia, kad onkologas jai paaiškino, jog kaklo skausmas išgėrus vyno greičiausiai susijęs su alkoholio rūgštingumu. Ji sakė: „Kai kalbėjausi su gydytoja, ji sakė, kad dirba jau 17 metų ir su tuo susidūrė tik vieną kartą. Tačiau skausmas išgėrus alkoholio iš tikrųjų yra žinomas Hodžkino limfomos šalutinis poveikis.“
Lapkritį H.Thursby pradėjo pirmąjį chemoterapijos gydymo etapą. Hodžkino limfoma yra vėžys, pažeidžiantis baltuosius kraujo kūnelius, kurie padeda kovoti su infekcija. Dažniausias Hodžkino limfomos simptomas yra neskausmingas guzelis, dažniausiai kakle, pažastyje ar kirkšnyje. Kiti simptomai yra kaklo skausmas vartojant alkoholį, aukšta temperatūra, naktinis prakaitavimas ir odos niežėjimas. Gydymas apima chemoterapiją ir radioterapiją. Pradinės mokyklos mokytoja sako, kad sunkiausia gydymo dalis yra negalėjimas rūpintis savo dviem berniukais, kurių ji beviltiškai nenori palikti augti be mamos – kaip augo ji pati.
„Mano mama mirė, kai man buvo 10 metų. Sulaukiu daug palaikymo, bet man asmeniškai tai, kad negaliu rūpintis berniukais, yra blogiausias dalykas. Aš esu jų mama, mano darbas – jais rūpintis. Nuolat sau kartoju, kad man gerėja, kai jais rūpinuosi. Nerimauju, kad mirštu ir kad juos paliksiu. Negaliu jų palikti be mamos. Mes visi esame sugniuždyti, bet dabar turime gydymo planą, kurio mums ir reikia. Aš tiesiog darau viską, ką galiu, kad jiems būtų geriau. Vis kartoju sau, kad tai tik laikina, man tiesiog reikia tęsti gydymą.“
