Kalbėdama apie verslo pradžią moteris sako, kad jos tėtis visą gyvenimą, kiek ji pamena, dirbo su automobiliais: „Aš buvau šalia, viską mačiau ir turbūt man tai prilipo. Ypač tą pajaučiau paauglystėje, kai vasaromis dirbau, o vėliau studijuodama atlikau praktiką automobilių srityje. Taigi automobiliai mane lydėjo nuolatos, tačiau nutiko taip, kad pasukau į valstybės tarnybą, kur nuėjau padirbti ir pagelbėti porai mėnesių, bet užtraukau bemaž septynerius metus“, – dalinasi Anželika.
Atrado save automobilių ardymo aikštelėje
Dirbdama tuometį darbą Anželika išėjo vaiko priežiūros atostogų, o vėliau nusprendė, jog grįžti atgal į šią sritį nebenori. „Nors man patiko ten dirbti – aš realizavau save švietimo srityje, tačiau iš kitos pusės darbas labai varžė mano laisvę. Sunkiausia buvo tai, kad kartais matai neteisybę žmonių atžvilgiu, įstatymai, kuriais tu turi vadovautis, prasilenkia su logika, tačiau nieko negali padaryti ir privalai laikytis taisyklių. Po tokio įpareigojančio darbo labai norėjau laisvės“, – sako moteris.
Būtent tada ji įsidarbino automobilių ardymo aikštelėje ir sako atradusi, kad tai yra būtent jos sritis. „Daugeliui automobilių ardymas siejasi su purvina ir neekologiška veikla, bet aš žiūriu į tai iš kitos pusės – jeigu dirbi tvarkingai, laikydamasis įstatymų, tai ekologiška žiedinės ekonomikos dalis. Automobilių dalys gali būti panaudotos dar kartą vietoj naujų pirkimo ir t.t.“, – sako A.Ilkevič.
Būtent tai ją paskatino atidaryti savo automobilių ardymo aikštelę, kad galėtų užsiimti norima veikla švariai, tvarkingai, kur nebūtų tepalų balų. „Taip ir pradėjau verslą, o po metų atidarėme ir servisą. Taigi, šiandien turime dvi veiklas po vienu stogu“, – pasakoja moteris.
Džiaugiasi sujungusi dvi sritis – automobilius ir rinkodarą
Anželika turi rinkodaros magistrą ir dalinasi, jog tuo metu, kai ji pradėjo savo verslą, jos akimis, rinkodaros šia linkme dar nebuvo. „Automobilių įmonės jausdavosi nedrąsiai, mažai komunikuodavo su žmonėmis. Tą labai pastebėjau ir pati dirbdama automobilių ardyme, kadangi tuo metu niekas apie tai nešnekėjo, reklamos niekur nebuvo. Aš mačiau galimybę užsiimti rinkodara šioje srityje, juolab, kad galėjau sujungti du savo pomėgius ir daryti tai, ko nedaro kiti“, – sako moteris.
Ji priduria, kad dirbdamas kitiems neturi laisvės daryti, ką nori, o Anželika norėjo realizuoti save, tuomet suprato, kad nori atsidaryti savo įmonę. „Manau, kad Lietuvoje esame vieni pirmųjų, kurie tiek komunikuoja socialiniuose tinkluose, rodo savo gyvenimą, ypač kalbant apie automobilių ardymą. Man tai ir buvo įdomiausia – ne iš techninės pusės, kadangi nesukioju varžtų, bet būtent kūrybinė verslo dalis įtraukė labiausiai“, – sako moteris.
„Heiteriai“ irgi darbo kasdienybė
Anželika savo darbo kasdienybe dalinasi visuose populiariausiuose socialiniuose tinkluose, tiesa, už to, kas teikia malonumą, slypi ir vadinamieji „heiteriai“. Pastarieji nevengia pakomentuoti ar išsakyti savo nuomonės netaktiškai ir įžeidžiančiai. „Iš pradžių buvau tolerantiška, bet paskui pradėjau blokuoti, kadangi supratau, kad žmonės visada ras prie ko prikibti, jeigu nuomonės nesutampa. Pasitaiko ir rasistinių, ir seksistinių komentarų, o tokių aš visiškai netoleruoju“, – dalinasi Anželika.
Ar susiduria su stereotipiniu mąstymu vien dėl to, kad yra moteris šioje sferoje? Anželika sako, kad iš pradžių, tik pradėjusi verslą, sulaukdavo visko, tačiau šiuo metu padėtis pasikeitusi į gerąją pusę. „Būna, kad atvažiuoja klientai ir užeina į ofisą nusipirkti automobilių dalių. Pamatę sėdinčią mane dažnai užmiršta ko norėję ir nedrąsiai klausia, ar čia gali įsigyti dalių automobiliui. Aš visada patraukiu per dantį ir paklausiu, ieško dalių jų manikiūrui ar pedikiūrui. Dažniausiai tai nepiktybiškai nusiteikę klientai, nors būdavo ir tokių, kurie prašydavo, kad pakviesčiau vyrus. Šiuo metu tikrai to nesulaukiame, situacija keičiasi į gerąją pusę“, – juokėsi Anželika.
Ji prideda, kad tikrai nėra vienintelė moteris įmonėje ir dalinasi, kad sulaukia merginų skambučių, kurios nori save realizuoti šioje srityje. „Tiesa, vyrų dirba daugiau turbūt dėl to, kad jų kaip kandidatų į darbo vietą dėl savo specialybės pasirinkimo ir patirties yra daugiau nei moterų. Jeigu manote, kad norėtumėte darbo automobilių srityje, kreipkitės – visada galime pasikalbėti“, – sakė A.Ilkevič.
Mokosi atrasti balansą
Kalbėdama apie ateities planus moteris sako norinti, kad verslas augtų bent dešimt kartų. „Man svarbu išlaikyti aukšto lygio kokybę, aptarnavimą ir geras kainas bei nesustoti viename taške. Iš prigimties esu bebaimė, juokauju, kad kada nors gyvenimas man gali smarkiai trenkti per galvą. Drąsos man netrūksta – imu ir darau, pagalvoju tada, kai padarau“, – juokiasi Anželika.
Paklausta, ką patartų kitoms moterims verslininkėms, ji siūlo turėti savo bendruomenę, kuri palaiko ir motyvuoja – tokių Lietuvoje tikrai yra ne viena. „Yra įvairių moterų klubų, kur susirenka daug moterų, kurios kuria verslus, mokosi, sprendžia problemas, pataria, suteikia realią pagalbą ir, svarbiausia, ten galima rasti daug palaikymo, kurio pritrūksta realiame gyvenime. Tai padeda tobulėti“, – sako moteris.
O štai kalbėdama apie balansą, ji juokiasi, kad šio gyvenime jai reikia pasimokyti. „Man darbas ir laisvalaikis yra neatsiejami vienas nuo kito, nes viskas, kas man patinka, yra susiję su darbu. Žinau, kad visko nepadarysiu, kadangi trūksta paroje valandų. Man teikia malonumą domėjimasis savo sritimi, patinka montuoti vaizdo įrašus socialiniams tinklams, skaitau apie verslą ir saviugdą.
Žodžiu, viskas susiję ir man nesiseka atskirti darbo nuo asmeninio gyvenimo, ir nežinau, ar to reikia. Būna visko, bet aš kiek atsipučiu ir varau toliau. Tiesa, vaikams vakare po darbo mano laikas yra šventas, juk visi mes su vaikais praleidžiame per mažai laiko, o man norisi kokybiško buvimo kartu“, – dalinasi Anželika.
Kai nieko nesupranti...
Dažnai žmonės dalinasi, kad kai neturi specifinių žinių apie automobilį, tai autoservise gali būti lengvai apsuktas aplink pirštą. O Anželika prideda, kad tai ne visada tiesa ir mano, kad dažnai žmonės tinkamai neprižiūri savo automobilių, o tada juos šokiruoja ir remonto kainos.
„Negaliu kalbėti už kitus, bet, manau, kad pasitaiko visko – esu ir savo kailiu patyrusi, kai meistras mato, kad nieko tu nesupranti. Todėl savo versle aš siekiu maksimalaus skaidrumo, kad klientas ir matytų, ir suprastų, už ką moka – kas automobilyje buvo keista ir taisyta.
Mūsų servise nėra taip, kad žmogus paliko mašiną, o po trijų dienų jo paprašo sumokėti 1000 eurų. Stengiamės parodyti, paaiškinti, kas tvarkyta, taip pat, jeigu taisymo metu pastebime ir kitų problemų, informuojame. Manau, kad šiuo metu labai daug verslininkų dirba sąžiningai ir atsakingai, kad klientai sugrįžtų, juolab, susigadinti gerą vardą yra labai lengva, o atstatyti sunku“, – pasakoja verslininkė.
Ji aiškina, kad Lietuvoje dažna problema ta, jog lietuviai mėgsta nusipirkti tam tikrų markių automobilius norėdami pasirodyti. „Tie automobiliai brangesni, dalys jiems taip pat kainuoja daugiau, o genda dažnai, nes būna neprižiūrėti. Aš palyginčiau tai su vizitu pas stomatologą. Sakykim, jums skauda dantis, bet jūs neinate pas odontologą ir nesigydote, kol galiausiai nuėjus išgirstate, kad viskas taip pažeista, kad reikia implanto.
Tai ši paralelė labai tinka ir automobiliams – jeigu jūs laiku nesutaisėte automobilio, nenuvažiavote pasitikrinti, galiausiai turėsite sumokėti daugiau nei norėtumėte. Tada žmonės dažnai keikia savo mašinas ir sako, kad va viena ar kita markė nieko verta, bet esmė slypi tame, kaip jūs prižiūrite savo automobilį. Rekomenduočiau kartą per metus, kai keičiate alyvą, atvykti ir atlikti diagnostinę apžiūrą“, – pataria Anželika.
