Atsako Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narys, advokato padėjėjas Emilis Buragas
Verslas kasdienybėje susiduria su įvairiomis problemomis, tokiomis kaip padidėjęs darbo krūvis dėl susirgusių ar darbo santykius nutraukusių darbuotojų, neplanuotai dideli užsakymai, įrangos gedimai ir kt. Neretai tokiais atvejais reikalingas didesnis darbuotojų skaičius nei įprasta, bet vis dėlto, tai yra komercinę veiklą vykdančios įmonės rizika, kurią ji prisiima, todėl ši iškilusi problema neturėtų būti sprendžiama darbuotojų poilsio sąskaita.
Reikėtų atskirti situaciją, kai darbuotojo atostogų prašymas jau patvirtintas, nuo situacijos, kai toks prašymas derinamas. Pirmuoju atveju darbuotojui suteikiama didesnė teisinė apsauga ir laisvė derinti atostogų planus, lyginant su antruoju atveju.
Pirmuoju atveju darbuotojas galėtų reikalauti darbdavio atlyginti patirtus nuostolius dėl atšauktų atostogų, pavyzdžiui, kompensacijos už skrydžių bilietus ar skrydžio datos keitimo išlaidas, viešbučio išlaidas ir kitas protingas išlaidas, tiesiogiai susijusias su atostogomis.
Antruoju atveju situacija visiškai kitokia. Kai darbuotojas pradeda planuoti atostogas dar nesuderinus jų su darbdaviu, pavyzdžiui, atlieka avansinius mokėjimus kelionių agentūroms, darbdavys neprivalo tenkinti darbuotojo atostogų prašymo vien dėl šios priežasties. Jei darbdavys nuspręs nesuteikti atostogų dėl objektyvių priežasčių, darbuotojas neturės teisės reikalauti kompensuoti patirtas išlaidas.
Darbuotojo teisės Lietuvoje yra fundamentalios, o jas pirmiausia gina pagrindinis šalies įstatymas – Lietuvos Respublikos Konstitucija. Joje nurodoma, kad kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas.
Konkrečios darbuotojo teisės ir jų gynimo tvarka detaliai nurodoma Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau tekste – DK). Kasmetinės atostogos, tai laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Darbuotojui prašant, kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Jos įforminamos darbdavio nustatyta tvarka, tačiau darbdavys privalo atsižvelgti į darbuotojų grupes turinčias pirmumo teisę – nėščios darbuotojos, darbuotojai auginantys vaikus, darbuotojai turintys nepanaudotų atostogų už praeitus metus ir kt. Svarbu paminėti, kad DK nėra įtvirtinta atšaukimo iš kasmetinių atostogų tvarka.
Jei darbdavys patvirtino darbuotojo prašymą (pavyzdžiui, išleisdamas įsakymą) dėl kasmetinių atostogų, jis neturi teisės vienašališkai atšaukti jau patvirtintų atostogų ar jų perkelti. Savaime suprantama, kad komercinėje veikloje kyla nenumatytų atvejų, kai darbo krūvis gali neplanuotai padidėti, bet tokių atvejų sprendimą turi numatyti pats darbdavys, pavyzdžiui, kontroliuoti, kiek darbuotojų atostogauja vienu metu, turėti planą dėl papildomų laikinų darbuotojų samdymo esant kritinėms situacijoms ir kt.
Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – VDI) nurodo, kad atostogos suteikiamos bendru šalių susitarimu, darbdaviui atsižvelgus į darbo organizavimo procesą.
VDI teigia, kad darbo teisiniuose santykiuose egzistuoja dispozityvaus reguliavimo metodo elementas, reiškiantis, kad darbuotojų atostogų laikotarpis nustatomas pagal atostogų suteikimo eilę (grafiką). Darbuotojo teisė į kasmetines atostogas ir atitinkama darbdavio pareiga jas suteikti įgyvendinamos šalių susitarimu, kuriuo yra siekiama maksimaliai suderinti besikertančius darbo sutarties šalių interesus, t. y. darbuotojo – pasirinkti jam patogiu laiku ir norimos trukmės atostogas, darbdavio – tinkamai organizuoti darbo procesą, kad dėl darbuotojų atostogų nenukentėtų įmonės veiklos efektyvumas.
Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą dėl kasmetinių atostogų konkrečiu laikotarpiu, sprendžia dėl jų suteikimo darbuotojo pasiūlyta tvarka. Kadangi iniciatyvos teisė dėl atostogų datos, jų trukmės ar skaidymo priskirta darbuotojui, darbdavys vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos negali. Taigi dėl atostogų suteikimo fakto šalys turi susitarti, negali būti primetama vienos šalies valia.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad toks šalių susitarimas galimas ne tik pateikiant darbdavio nurodytos formos prašymą, bet ir sudarant kasmetinių atostogų grafiką. Tai reiškia, kad darbdavys neturi teisės keisti iš anksto sudaryto kasmetinių atostogų grafiko nesant darbuotojo sutikimo, o darbuotojas neturi pareigos sutikti su darbdavio prašymu keisti iš anksto sudarytą kasmetinių atostogų grafiką. Ir atvirkščiai – darbdavys neturi pareigos sutikti su darbuotojo prašymu pakeisti iš anksto sudarytą kasmetinių atostogų grafiką, esant darbuotojo prašymui. Tokios teisinės pasekmės kyla ir tuo atveju, kai darbdavys ir darbuotojas susitaria dėl iš anksto sudaryto kasmetinio atostogų grafiko, taikytino tik konkrečiam darbuotojui. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad vien prašymo nebuvimas negali paneigti darbuotojo teisės į kasmetines atostogas pagal iš anksto sudarytą kasmetinių atostogų grafiką.
Patvirtinus prašymą ar grafiką darbdavys jo vienašališkai atšaukti negali. Norint pakeisti atostogų laiką būtina sudaryti dvišalį susitarimą. Rekomenduotina sudarant tokį susitarimą, raštu susitarti ir dėl kompensuojamų darbuotojo išlaidų. Tokios išlaidos gali būti skrydžių perkėlimo pabrangimo išlaidos (jei atostogos perkeliamos), negrąžintini avansiniai mokėjimai už kelionės paslaugų paketą, viešbučius ir kt.
Taigi, kilus ginčui dėl atostogų atšaukimo darbuotojui svarbiausia įvertinti ar jos buvo tik derinamos ar jau patvirtintos. Jeigu darbuotojas nesutinka perkelti patvirtintų atostogų, jis turi teisę ilsėtis suderintu laiku, o jeigu dėl darbdavio veiksmų atostogos vis dėlto yra atšaukiamos, darbuotojas įgyja teisinį pagrindą reikalauti patirtų tiesioginių nuostolių kompensacijos. Nepavykus ginčo išspręsti taikiai, darbuotojas turi teisę per tris mėnesius kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančią instituciją – Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su prašymu priteisti darbuotojui žalos atlyginimą. Praleidus šį terminą, jis gali būti atnaujinamas tik dėl svarbių priežasčių, kurias pripažinti svarbiomis gali ginčą nagrinėjanti komisija ar teismas.
Šis atsakymas yra bendro pobūdžio, pateiktas remiantis skaitytojo užklausos turiniu, ir nėra prilyginamas individualiai teisininko konsultacijai.
