Pasak moters, veikla sekėsi – pasinaudojus parama, dirbtuvės buvo įrengtos, nupirkti reikalingi įrankiai. Užsakymų netrūko – ne tik vietiniai vertino galimybę naujam gyvenimui prikelti seną sodo techniką. Tačiau rugpjūčio 12 d. įvykusi nelaimė – gaisras – viską pavertė pelenais.
„Tą dieną, jau visai baigiantis darbo laikui, meistras išvažiavo į Molėtus su reikalais. Aš tuo metu vaikštinėjau prie greta tekančios upės, kai staiga pamačiau nuo dirbtuvių kylančius dūmus. Atlėkusi pamačiau, kad vienas pastato kampas dega atvira liepsna. Bandžiau gesinti pūkine „kaldra“, paskambinau meistrui – jis tuoj pat grįžo ir taip pat bandė gesinti tą kampą gesintuvu. „Išmušė“ elektrą... Per kokias 20-30 minučių jau degė viskas. Ugnis buvo tokia stipri, kad net medžiai šalia apdegė“, – sunkiai rinkdama žodžius pasakojo Živilė.
Suvaldyti ugnį bandė net trys ugniagesių gelbėtojų ekipažai. Vienam iš ugniagesių prireikė medikų pagalbos.
„Jie labai greitai atvažiavo, stengėsi, deja, sudegė viskas – įranga, įrankiai, klientų technika... Mes patys puolėm gelbėti pirmiausia gyvūnus, kažką bandėm išnešti, bet nelabai spėjom – aplink buvo nežmoniškas karštis“, – prisiminė moteris.
Pasak jos, nelaimė buvo netikėta, skaudi, bet kartu ir parodė, kiek daug aplink yra gerų žmonių: „Sakau, kad reikėjo pasitikrinti ugnimi, kad tai sužinočiau... Žmonės skambina, rašo, klausia kuo galėtų padėti.“
Živilė neslepia: labiausiai reikia įrankių (atsuktuvų, plaktukų ir pan.), kurie leistų kuo greičiau atnaujinti dirbtuvių veiklą.
„Namus mes turime – jie nesudegė, rankas, kojas irgi – galim eiti ir gatves šluoti, jei reikės – taip ir darysim. Tačiau matėme, koks reikalingas žmonėms buvo mūsų meistras – kad galėtų dirbti, jam reikia įrankių. Parama gali būti ir sodo technikos įrankiais. Gal žmonės turi nenaudojamą žoliapjovę ar trimerį? Per gaisrą sudegė daug dirbtuvėse buvusių tokių klientų prietaisų“, – kalbėjo dėl gaisro dirbtuvių netekusi šeimos verslo atstovė, neslėpusi, kad apraustas buvo senasis pastatas. Renovuotų dirbtuvių ir įrangos šeima nespėjo apdrausti.
Savo įraše socialiniame tinkle „Facebook“ Živilė rašo: „Aš visada mokiau kitus drąsos, bet dabar jos prireikė man pačiai. Nemoku prašyti pagalbos, tačiau šiandien – su viltimi ir tikėjimu prašau. Jei rasite laiko ar vietos širdyje – padovanokite mums tiesiog palinkėjimus – kantrybės ir drąsos prisikelti. Tai svarbu, nes žodžiai turi tokią galią. O kiekviena materiali parama – didelė ar maža – priartina mus prie galimybės vėl dirbti ir kurti. Aukoti galite čia. Ačiū visiems, kurie skaitote, dalijatės ir tikite mumis. Jūsų visa pagalba – mūsų stiprybė.“
