Rūšiuoti tapo tiesiog patogiau
G.Savicko namuose atliekų rūšiavimas seniai tapo įprasta buities dalimi. Maisto atliekos keliauja į oranžinius maišelius, kartonas kruopščiai sulankstomas, kad užimtų mažiau vietos, o plastiko pakuotėms namuose skirtas atskiras didelis maišas.
Beje, „Gamtos ateitis“ atstovai primena, kad oranžinės spalvos maišeliai rekomenduojami tik Vilniaus miesto gyventojams.
Aktorius prisipažįsta, kad didžiausia tvarkos prižiūrėtoja namuose yra jo žmona, tačiau ir pats stengiasi neatsilikti.
„Man žmona gal labiau pareiginga rūšiuotoja. Būna, kad galbūt ne į tą konteinerį kokią šiukšlę įmetu, tad ji labiau prižiūri. Bet žinokit, aš pieno pakelius praplaunu. Taip sau gaunu papildomų taškų“, – šypteli jis.
Vis dėlto Giedrius neslepia, kad ne visada iš karto žino, kur turėtų keliauti viena ar kita atlieka. Kartais vadovaujasi paprasta logika: „Pažiūriu į daiktą – jei daugiau ten plastmasės sudėtyje, tai į plastiko konteinerį keliauja“.
Kaip pabrėžia „Gamtos ateitis“ atstovai, rūšiavimo konteineriai skirti ne visiems plastikiniams ar metaliniams daiktams, o būtent pakuotėms. Todėl Giedriaus taikoma taisyklė tinka tik tuomet, kai kalbama apie pakuotes. Jei tai plastikinis žaislas, dantų šepetėlis ar kita ne pakuotės atlieka, ji turėtų būti metama į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Vėliau tokios atliekos panaudojamos energijai gaminti.
Giedrius prisipažįsta iki šiol nežinantis, kur reikėtų mesti putplastį, kuris dažnai lieka iš siuntų dėžių. Ne mažiau klausimų kyla ir tvarkant sodo atliekas – nupjautą žolę ar medžių bei krūmų šakas.
Kartais motyvuoja visai ne gamta
Pasak G.Savicko, rūšiuoti verta ne tik dėl aplinkos. Jam pačiam tai tiesiog suteikia gerą jausmą.
Kai pakeliu kokią šiukšlę ir įmetu į konteinerį, jaučiuosi geresnis.
„Kai pakeliu kokią šiukšlę ir įmetu į konteinerį, jaučiuosi geresnis. Pavyzdžiui, pats veiksmas, kai gražiai sulankstai kartono dėžes ir išneši – jau gera. Aš labai nesvarstau, padės ar nepadės tai gamtai. Apie save galvoju. Gal egoistiškai žiūriu, bet ir gerai. Bent pavaikštau pirmyn atgal iki konteinerių“, – juokiasi.
Prie tvaresnių įpročių jis priskiria ir apsipirkimą. Mašinoje, sako, visada vežiojasi daugkartinį pirkinių krepšį. „Mane nervina tie plastiko maišai. Jie dar ir brangūs, o paskui namie prisikaupia. Todėl turiu nemažą kašiką, į kurį telpa visos prekes“, – pasakoja G.Savickas.
Taromatai pakeitė daugiau, nei atrodo
Didelį pokytį Giedrius pastebėjo atsiradus depozito sistemai. Jis prisimena Kuršių regatas Nidoje, kai dalyviai kasmet eidavo rinkti šiukšlių:
„Prieš dešimt metų pasiimdavome maišus ir anuomet jų pilnus pririnkdavome. Bet po kelerių metų, kai atsirado taromatai, mes kone mušdavomės dėl šiukšlių – nieko neberasdavome. Nei butelio, nieko“.
Nors pajūryje dabar šiukšlių mažiau, pasivaikščiojimai be jų vis tiek neapsieina. Dažniausiai, pasak aktoriaus, jūra į krantą išmeta įvairias plastiko pakuotes.
„Kažkas manyje yra. Negaliu praeiti, jei matau bent vieną šiukšlę. Net į glaudžių kišenes susikišu, jei neturiu maišelio, – atvirauja G.Savickas ir prisipažįsta turintis net savotišką prietarą. – Kartais sugalvoju, kad man ten ir ten seksis, ir tada pamatau kokią šiukšlę. Jei jos nepakelsiu, tada nesiseks. Nežinau, iš kur tokia mintis. Priimu tai kaip savotišką ženklą“.
Todėl eidamas ilgesniam pasivaikščiojimui pajūriu dabar stengiasi pasiimti maišelį.
Tikras patriotiškumas prasideda ne nuo vėliavos
Kalbėdamas apie atsakomybę už aplinką G.Savickas sako, kad tikrą meilę savo šaliai parodo ne garsūs žodžiai, o kasdieniai darbai. „Man patriotiškumas nėra vėliavos iškėlimas ar himno giedojimas, o pakelti šiukšlę. Ir viskas. Tai taip paprasta“, – įsitikinęs aktorius.
Apie tai jis stengiasi kalbėti ir su jaunimu. Neseniai paprašė sūnėno pakelti ant žemės numestą šiukšlę, tačiau šis atsakė, kad ji ne jo. „Bet sakau – ir ne mano. Juk gali tiesiog paimt ir išmest į konteinerį. Juk nesunku“, – svarsto pašnekovas.
Didžiausio pasipiktinimo aktoriui kelia žmonės, kurie tingi paeiti kelis žingsnius iki šiukšliadėžės:
„Man šiukšlės numetimas prilygsta kone banko apiplėšimui. Tikrai. Nepykčiau tiek, kad kažkas apiplėšė banką, nei kad lengva ranka išmetė gamtoje šiukšlę. Kaip ir žmonių mentalitetas – automobilį reikia pastatyti prie pat prekybos centro durų, nes juk bus tragedija, jei reikės paeiti truputį toliau. Taip ir su šiukšle – nejau negali jos paimti ir nunešti iki konteinerio? Nesame jau tokie ponai“.
„Rūšiavimo čempionai“ – nacionalinė organizacijos „Gamtos ateitis“ ir žiniasklaidos grupės 15min iniciatyva, fiksuojanti šalies savivaldybėse jau vykstančius tvarumo pokyčius.
Iniciatyva kviečia rinktis atsakingiau, naudoti ilgiau ir tinkamai rūšiuoti. Tapti rūšiavimo čempionu gali kiekviena savivaldybė, kiekvienas jos gyventojas – tam tereikia teisingų įpročių.
Prieš išmesdami atlieką, trumpam stabtelėkime ir pagalvokime: ar tai pakuotė, iš ko ji pagaminta ir kur jai vieta? Tokie kasdieniai sprendimai padeda daugiau atliekų perdirbti, tausoti gamtos išteklius ir kurti tvaresnę ateitį.
Tapkime rūšiavimo čempionais!
