Italo pasiūlymas Editos gyvenimą apvertė aukštyn kojomis: „Mūsų istorija nesibaigia“

Tačiau šią vasarą į Italiją išvykusi Edita Vainauskaitė dar nežinojo, kad ketvirtoji knyga taško nepadės.

Po susitikimo su italų autoriumi Paolo Murano paaiškėjo, kad ketverius bendrus darbus turintis bendradarbiavimas bus tęsiamas. O pačioje Italijoje lietuvės kūryba patraukė ir kitų ten sutiktų rašytojų dėmesį, rašoma Editos komandos pranešime žiniasklaidai.

Nuo pieštuko Lietuvoje – iki keturių itališkų knygų

Panevėžyje gyvenanti Edita Vainauskaitė kuria rankomis pieštas iliustracijas, portretus, taip pat užsiima fotografija. Pastaraisiais metais jos kūrybinis kelias peržengė Lietuvos ribas – jos darbai pradėti naudoti italų autoriaus Paolo Murano knygų viršeliams.

Šiandien tokių bendrų leidinių jau keturi – „Narguilè al mirtillo nero“, „Cambia te stesso, cambia il tuo mondo“, „Flirtaholism – Dipendenza da validazione“ ir „CARMY“.

Pačiuose leidiniuose lietuvė oficialiai nurodoma kaip viršelio iliustracijos autorė – „Illustrazione di copertina: Edita Vainauskaite“.

Tačiau Editai svarbiausias ne pats keturių knygų skaičius.

„Kai žmogus tavo kūrybą pasirenka pirmą kartą, jis tavimi patiki. Bet kai pamato galutinį rezultatą ir sugrįžta antrą, trečią, ketvirtą kartą, o paskui pasiūlo bendradarbiauti ir toliau, tai jau visai kitas jausmas. Tada supranti, kad pirmasis pasirinkimas nebuvo atsitiktinis“, – pasakoja ji.

Viršelio kūrimas prasideda dar prieš paimant pieštuką

Nors skaitytojas pirmiausia pamato galutinį vaizdą, Edita sako, kad viena svarbiausių darbo dalių vyksta dar iki pirmųjų pieštuko linijų.

Asmeninio archyvo nuotr./Editos Vainauskaitės iliustruotos knygos

Prieš kurdama iliustraciją ji turi įsigilinti į knygą – suprasti pagrindinę jos mintį, emociją ir tai, ką autorius nori pasakyti skaitytojui.

Tik tada prasideda piešimas: „Negaliu tiesiog nupiešti to, kas man atrodo gražu, ir nuspręsti, kad tai bus knygos viršelis. Pirmiausia turiu suprasti istoriją. Kokia jos pagrindinė mintis? Kokia emocija? Kas iš visos knygos yra svarbiausia? Tik tada galvoju, kaip visa tai papasakoti vienu vaizdu.“

Pasak jos, būtent čia slypi vienas didžiausių šio darbo iššūkių: „Autorius savo istorijai papasakoti turi visą knygą, o aš – vieną vaizdą. Žmogus jį pamato dar prieš pradėdamas skaityti. Todėl man neužtenka, kad piešinys būtų tiesiog gražus – jis turi turėti ryšį su tuo, kas yra knygos viduje.“

Todėl ypatingiausias momentas ateina ne tada, kai padedamas pieštukas, o tada, kai į rankas paimama jau išleista knyga:

„Kai pamatai savo piešinį ant tikros knygos, o ją atsivertusi randi savo vardą, jausmas visiškai kitoks. Supranti, kad darbas, prasidėjęs Lietuvoje nuo balto popieriaus lapo, tapo tikro leidinio dalimi kitoje šalyje.“

Susitikimas Italijoje tapo naujo etapo pradžia

Šią vasarą Edita pati išvyko ten, kur jos darbai buvo nukeliavę gerokai anksčiau už ją – į Italiją.

Ten ji susitiko su Paolo Murano.

Po keturių bendrų knygų autorius pasiūlė bendradarbiavimą tęsti. Pasak Editos, jai ypač svarbus buvo autoriaus įvertinimas, kad jos iliustracijos atitiko tai, ko reikėjo knygoms, o kurdama jas ji sugebėjo suprasti ir perteikti pagrindines kūrinių mintis.

„Vykdama į Italiją nevažiavau parsivežti naujo užsakymo. Norėjau susitikti ir pasidžiaugti tuo, ką jau esame sukūrę. Todėl išgirsti, kad žmogus, jau matęs keturių bendrų darbų rezultatą, nori bendradarbiauti toliau, buvo labai malonus įvertinimas“, – aiškina moteris.

Bendradarbiavimas jau turi tęsinį, tačiau jo detalių Edita šiuo metu atskleisti negali. Autoriaus prašymu kol kas neviešinama nei informacija apie būsimus darbus, nei jiems kuriamos iliustracijos.

„Galiu pasakyti tik tiek – mūsų istorija keturiomis knygomis nesibaigia. Apie tai, kas kuriama dabar, dar turiu patylėti“, – sako lietuvė.

Italijoje jos darbais susidomėjo ir kiti autoriai

Tačiau pasiūlymas tęsti bendradarbiavimą nebuvo vienintelis kelionės netikėtumas.

Italijoje Edita susipažino su rašytojais, atvykusiais iš skirtingų šalies vietų. Pokalbiai apie jau išleistas knygas natūraliai atvedė prie jų viršelių ir lietuvės kūrybos.

Kai kurie naujai sutikti autoriai pradėjo domėtis ir kitais jos darbais, o pokalbiuose atsirado galimo bendradarbiavimo tema:

„Man buvo netikėta pamatyti, kad jau išleistos knygos pradėjo veikti tarsi mano vizitinė kortelė. Žmonės paima knygą, pamato viršelį, klausia, kas jį kūrė, nori pamatyti kitus darbus. Tada supranti, kad kartais vienas projektas iš tiesų gali atverti duris į kitą.“

Asmeninio archyvo nuotr./Editos Vainauskaitės iliustruotos knygos

Konkrečių pavardžių ar galimų naujų projektų Edita kol kas skelbti nenori.

„Nenoriu pasakoti apie tai, ko dar negaliu parodyti. Man daug smagiau vieną dieną pateikti jau sukurtą rezultatą“, – teigia moteris.

„Mano piešiniai Italiją pasiekė anksčiau už mane“

Žvelgdama į visą istoriją Edita sako šiandien labiausiai stebisi ne keturių knygų skaičiumi, o tuo, kokį kelią gali nueiti vienas piešinys.

Viskas prasideda nuo balto popieriaus lapo Lietuvoje.

Vėliau piešinys tampa itališkos knygos viršelio dalimi. Leidinyje atsiranda lietuvės vardas. Po vienos knygos atsiranda kita.

O galiausiai kūryba į kitą šalį nuveda ir pačią jos autorę:

„Mano piešiniai Italiją pasiekė anksčiau už mane pačią. Kai sėdi Lietuvoje prie balto popieriaus lapo, negali žinoti, kas tavo darbą vieną dieną pamatys ir kur jis tave nuves. Man visa ši istorija labai gražiai parodė, kad dailei sienų nėra.“

Paklausta, kodėl, jos manymu, Paolo Murano ir toliau renkasi jos kūrybą, Edita savęs su kitais menininkais lyginti nenori:

„Negalėčiau sakyti, kad esu geresnė už kitus. Menas labai individualus. Man tiesiog svarbu ne tik gražiai nupiešti, bet suprasti žmogaus parašytą istoriją ir tada ją interpretuoti savaip. Galbūt žmonės tai mano darbuose ir pajunta.“

Keturi išleisti leidiniai šiandien jau yra apčiuopiamas šios istorijos rezultatas. Tačiau po susitikimo Italijoje tapo aišku, kad jie nėra jos pabaiga.

Bendradarbiavimas tęsis. Apie naujus darbus dar negalima kalbėti. O Italijoje atsiradusios pažintys paliko ir daugiau neatsakytų klausimų.

Kas bus toliau? Edita kol kas atsako trumpai: „Pirmiausia noriu padaryti. Tada parodysiu.“