2025-06-06 08:58

Jautrios Lietuvoje besikuriančių ukrainiečių istorijos: „Šiuo metu neturiu kur grįžti“

„Be abejo ilgimės namų, bet šiuo metu grįžti ten negalime.“ Taip sako trys skirtingo amžiaus ukrainietės, jau kelerius metus su šeimomis gyvenimą kuriančios Lietuvoje. Iš gimtinės jas išvarė karas, kuris tęsiasi nuo 2022-ųjų. Lietuvoje moterys tęsia Ukrainoje pradėtas veiklas: ūkininkauja, dirba konditere ir psichologe.
Ukranietės Hanna, Marianna, Marharyta dabar gyvenimą kuria Lietuvoje
Ukranietės Hanna, Marianna, Marharyta dabar gyvenimą kuria Lietuvoje / Asmeninės nuotr.

Jau ilgiau nei 3 metus trunkantis karas Ukrainoje neleidžia ukrainiečiams grįžti namo, tad jie mėgina įsitvirtinti Lietuvoje. Jiems padeda ir Tarptautinė migracijos organizacija (IOM Lietuva), jau antrą kartą skirdama finansinę paramą ukrainiečiams, norintiems kurti ar vystyti savo verslą Lietuvoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Mūsų tikslas – padėti žmonėms sukurti sau darbo vietas ir užsitikrinti pragyvenimą. Vienas iš pagrindinių ukrainiečių lūkesčių – finansinis stabilumas, tad mes stengiamės atliepti šį poreikį. Skirdami finansinę paramą žmonėms, kurie kuria nedidelius verslus, tikimės, kad jiems bus lengviau įsitvirtinti Lietuvoje“, – kalba IOM Lietuva Pagalbos migrantams ir krizių valdymo skyriaus vadovė Eglė Staškūnaitė.

Atkeliavo paskui vaikus

Marharyta Sadyhova atvyko į Lietuvą iš Dnipropetrovsko regiono, iš miesto Šachtersko. Kaip pati sako, buvo nusipirkusi bilietą į Lietuvą būtent 2022 m. vasario 24 d. Bet, kadangi tą dieną prasidėjo karas, ji nespėjo išvykti.

„Sekiau politinę situaciją ir dar prieš kelis mėnesius supratau, kad karas neišvengiamas. Mano žentas kilęs iš Lietuvos, tad įtikinau dukrą ir jos šeimą viską palikti ir išvykti gyventi į Lietuvą“, – pasakoja Marharyta.

Ji pati atvyko pas vaikus, kai tik atsirado galimybė – 2022 m. kovo mėnesį. Šeima Šalčininkų rajone įsigijo namą, kad vietos užtektų visiems keturiems anūkams. Moteris pasakoja, kad Ukrainoje augino avis – nedaug, po 5–6, tad atvykusi į Lietuvą nutarė veiklą tęsti ir plėsti.

Gavusi IOM Lietuva paramą, ji įsigijo daugiau avių ir dabar jų turi virš 20. Marharyta džiaugiasi, kad aviena yra populiari Lietuvoje, ir ji turi nemažai klientų. Kadangi jos ūkyje avys ganosi laisvai, pirkėjai žino, kad produktas – kokybiškas.

„Be abejo, man norisi namo, į Ukrainą – ten, kur viskas pažįstama ir sava. Bet šiuo metu to padaryti tiesiog neįmanoma. Noriu, kad mano anūkai augtų saugioje aplinkoje, kad iš jų nebūtų atimta vaikystė. O kai visa šeima kartu – ir aš jaučiuosi rami“, – teigia Marharyta.

Asmeninė nuotr./Marharyta Sadyhova
Asmeninė nuotr./Marharyta Sadyhova

Padėjo kitiems ir liko Lietuvoje

Psichologė Hanna Mirošničenko pasakoja, kad atvyko į Lietuvą iš Dnipro. „Karo pradžioje, su kolegomis, dirbančiais Lietuvoje IT srityje, bei organizacijos „Stiprūs kartu“ parama, organizavome žmonių evakuaciją iš Charkivo, Lysyčansko, Bachmuto į Dniprą, o iš ten – kasdien išsiųsdavome žmones į Lietuvą bei kitas šalis. Kovo pabaigoje pati su mažamete dukra atvykau į Lietuvą vienu iš tokių autobusų“, – kalba Hanna.

Moteris pasakoja, kad visą tą laiką toliau dirbo – organizavo nuotolines konsultacijas, sudarinėjo evakuacijos sąrašus. Atvykusi į Lietuvą, pradėjo dirbti psichiatrijos ligoninėje, skyriuje, kuriame buvo teikiama pagalba karo pabėgėliams. Dabar ji teikia psichologinę pagalbą privačiai.

„IOM Lietuva finansinės paramos dėka galėjau atidaryti savo psichologinės pagalbos kabinetą ir priimti žmones konsultacijoms. Man tai labai svarbu, nes suteikia galimybę įsitvirtinti ir užtikrinti ateitį savo vaikui“, – sako Hanna.

Asmeninė nuotr./Hanna Mirošničenko
Asmeninė nuotr./Hanna Mirošničenko

Ji pasirinko Lietuvą, nes čia jau turėjo pažįstamų, be to, šalys kultūriškai artimos, todėl adaptacija buvo lengvesnė.

„Šiuo metu neturiu kur grįžti – miestas, kuriame gyvena mano tėvai, yra okupuotas, grįžti tiesiog neįmanoma. Todėl kuriame planus Lietuvoje ir tikimės juos įgyvendinti“, – sakė Hanna.

Tęsia darbą, kurį dirbo prieš karą

Marianna Okonska atvyko į Lietuvą iš Kijevo. Ten ji 12 metų dirbo konditere ir turėjo nedidelę studiją.

„Prasidėjus karui, nebeveikė parduotuvės, nevažiavo viešasis transportas, buvo labai baisu ir sudėtinga, todėl, kai tik atsirado galimybė išvykti, mes kartu su vaikais ir mano mama išvykome į Lietuvą. Čia, vos tik atvykusi, pradėjau dirbti konditere, o vėliau įkūriau savo nedidelį verslą“, – pasakojimą pradeda Marianna.

Ukrainietė sako, kad iš pradžių jie vyko į Lvivą, nes netikėjo, kad ilgam palieka gimtuosius namus, tačiau vėliau suprato, kad kelio atgal nėra.

Moteris pasakoja, kad ji ne tik kepa tortus, bet ir tradicinius ukrainiečių duonos pyragus, vadinamuosius karvojus. Be to, ji organizuoja gastronominius vakarus Užupyje.

„Mes visi renkamės Užupio g. 13 ir kartu gaminame maistą bei vakarieniaujame. Kai atvyksti į svetimą šalį, neturi draugų ar pažįstamų, tad labai trūksta galimybės pabūti kartu, todėl nutariau pamėginti organizuoti tokias bendras vakarienes, ir man puikiai pavyko“, – džiaugiasi Marianna.

Asmeninė nuotr./Marianna Okonska
Asmeninė nuotr./Marianna Okonska

Mariannos vaikai lanko ukrainietišką ir lietuvišką mokyklą „Gravitas“, o ji pati jau išlaikė lietuvių kalbos egzaminą, kad galėtų kuo geriau teikti paslaugas.

„Be abejo, ilgimės namų, ypač mano mama, tačiau mums Lietuvoje yra saugu, o tai yra svarbiausia. Mes čia gyvename jau trečius metus, tad pripratome, ir Lietuvoje mums labai gera“, – kalba Marianna.

Padeda pradėti verslą Lietuvoje

IOM Lietuva ukrainiečiams, atvykusiems į Lietuvą po 2022 m. vasario 24 d., skyrė finansinę paramą verslo pradžiai ar vystymui. Paramos dydis – iki 3000 eurų. Parama buvo skiriama įvertinus ir atrinkus pateiktus verslo planus, atsižvelgiant į idėjos pagrįstumą, verslo tvarumą, išlaidų tinkamumą.

Iš beveik 100 pateiktų paraiškų atrinktas 41 gavėjas. Bendrai skirta per 100 000 eurų. Didžioji dalis verslų įsikūrę Vilniuje, tačiau parama taip pat pasiekė ukrainiečius Kauno, Klaipėdos, Alytaus, Marijampolės regionuose ir mažesniuose miesteliuose.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą