Lietuvių ūkyje – retos veislės ir neragauti skoniai: „Žmonės nustemba, kad tai auga Lietuvoje“

Persikėlus gyventi į kaimą netoli Klaipėdos ir turint apie hektarą laisvos žemės, Snieguolei Rumbutienei kilo idėja ją prasmingai ir efektyviai įveiklinti. Visgi tradicinio kelio rinktis nenorėjo, todėl pradėjo domėtis didelę pridėtinę vertę turinčiomis kultūromis. Taip gimė idėja kurti uogų ūkį „Slėnio uoga“, orientuotą į retesnes, maistingas ir Lietuvoje retai auginamas uogas bei vaisius. Norėjosi ne tik auginti, bet ir pasiūlyti žmonėms kažką naujo – skonį, kurio jie dar nėra patyrę.

Uogininkystei pasirinko išskirtines veisles

Snieguolė atvirauja, jog pradėję ūkininkauti praktinės patirties uogininkystėje neturėjo, todėl visko teko mokytis nuo pagrindų: „Dalyvavome mokymuose, seminaruose, daug skaitėme, domėjomės tiek Lietuvos ūkininkų, tiek užsienio patirtimi. Šis nuolatinis mokymasis tapo neatsiejama ūkio dalimi.“

Asmeninio albumo nuotr./Uogos

Uogininkystė buvo pasirinkta neatsitiktinai, šeima norėjo auginti tai, kas natūralu, naudinga sveikatai ir kartu išskirtina. Todėl pasirinko ne tik įprastas, bet ir retesnes uogas: sausmedžius (melsvauoges), medlievas, aktinidijas, šaltalankius, spanguoles. Dalis jų dar vadinamos supermaistu, nes pasižymi didele antioksidantų, vitaminų ir skaidulų koncentracija.

„Šios uogos mus patraukė ir tuo, kad jų praktiškai nebuvo galima įsigyti pajūrio regione. Kai kurias pirmą kartą ragavome tik savo ūkyje. Skonis nustebino – natūralus, sodrus, tikras. Būtent tokį skonį norisi perduoti ir kitiems“, – šypsosi pašnekovė.

Šeima pradėjo vos nuo 0,2 ha ploto, tačiau pamatę auginamų uogų paklausą, ūkį išplėtė iki 1 ha. Šiuo metu čia auginami sausmedžiai (melsvauogės), medlievos, šilauogės, putinų uogos, šaltalankiai, spanguolės, aktinidijos ir daugybė kitų gamtos gėrybių. Taip pat pradėjo ir perdirbimą – iš uogų ir vaisių tyrės džiovina juosteles (pastiles) be pridėtinio cukraus.

Ūkį papildė ir grybai

Vėliau, ūkio valdymą perėmus sūnui Deividui, kilo idėja pradėti auginti shiitake grybus. Anot pašnekovo, tai viena įdomiausių ir labiausiai išskirtinių ūkio veiklų, mat shiitake grybai auginami natūraliu būdu – ant beržinių rąstų. Procesas reikalauja kruopštumo: rąstai gręžiami, užkrečiami grybiena, o vėliau reikia tinkamai prižiūrėti drėgmę ir temperatūrą.

Asmeninio albumo nuotr./Grybai

Nors pradžia nebuvo lengva, šiandien Deividas drąsiai teigia, kad tai labai įdomi ir perspektyvi veikla. Shiitake grybas yra vertinamas visame pasaulyje dėl savo skonio ir naudingų savybių, todėl daugeliui žmonių būna maloni staigmena, kad jis auginamas ir Lietuvoje.

Ūkis nebūtų įsivaizduojamas be iššūkių, o didžiausias iš jų – apsaugoti derlių. Pasak šeimos, tokios uogos kaip sausmedžiai, medlievos ar šilauogės labai patinka paukščiams ir vabzdžiams: „Kartais, jei nespėji nuskinti laiku, gali likti be derliaus. Todėl naudojame tinklus ir kitas apsaugos priemones, kad išsaugotume tai, ką užauginome.“

Laimėtą prizą investuos į augalų priežiūros priemones

Tačiau nepaisant visų sunkumų, didžiausia motyvacija – žmonės. „Kai atvykę į ūkį jie paragauja uogų ir nustemba, kad kai kurių dar nėra ragavę, suprantame, kad einame teisingu keliu. Noras auginti kokybišką, natūralų ir vertingą maistą yra mūsų pagrindinis variklis. O ši mūsų veikla yra daug daugiau nei ūkis. Tai mūsų gyvenimo būdas, mūsų vertybės ir mūsų svajonė. Čia kasdien dirbame su žeme, stebime augimą ir kuriame ryšį su žmonėmis. Tai vieta, kur kiekviena uoga turi savo istoriją, o darbas įgauna prasmę“, – šypsosi pašnekovas.

Asmeninio albumo nuotr./Deividas

Laimėję naujienų portalo „15min.lt“, radijo stoties „Lietus“ ir „Baltic Agro“ inicijuotą konkursą, šeima sako esantys labai laimingi ir dėkingi, o pagrindinį prizą, 500 eur. vertės čekį apsipirkti „Baltci Agro“ el. parduotuvėje, planuoja panaudoti tikslingai – investuoti į saugias, natūralias ir veiksmingas augalų priežiūros priemones, kurios ne tik padeda augalams atsigauti po streso, bet ir padidina jų atsparumą ligoms. Tai padės dar labiau pagerinti uogų ir vaisių kokybę. „Mums labai svarbu išlaikyti natūralumą, todėl renkamės sprendimus, kurie dera su mūsų ūkininkavimo filosofija“, – pastebi Deividas.