Sekite 15min Google
Kaip atpažinti tokius spąstus ir ką daryti jau pateikus savo duomenis, 15min sutiko paaiškinti kibernetinio saugumo ekspertė Agnė Turskienė.
– Ar QR kodai šiandien dažnai pasitelkiami sukčiavimo schemose? Kuo tokia apgaulė pavojingesnė už el.paštu ar SMS atsiųstą nuorodą?
– Taip, sukčiai juos naudoja. Nors sakyti, kad QR kodai jau pakeitė sukčiavimo žinutes ar laiškus, tikrai negalėčiau. Pats apgaulės tikslas dažniausiai tas pats – žmogų nuvesti į suklastotą svetainę ir įtikinti atiduoti savo duomenis arba pinigus. Tik šiuo atveju nuoroda paslėpta QR kode, o ne pateikiama tiesiogiai.
Gavę įtartiną SMS žinutę ar el. laišką jau dažniau stabtelime, nes tikimės tokios apgaulės, esame išmokę ją atpažinti. O stovėdami prie parkomato dažniausiai net negalvojame apie sukčiavimą. Mes sprendžiame konkretų reikalą – reikia susimokėti ir eiti. Gal vėluojame į susitikimą, gal šalia yra vaikų, lyja, o dar reikia suprasti, kokia čia stovėjimo zona. Dėmesys tuo metu skirtas visai kitiems dalykams.
Prie parkomato mokėjimą inicijuojame patys, todėl ir prašymas suvesti kortelės duomenis atrodo logiškas – juk būtent mokėti ir atėjome. Sukčiui nebereikia mūsų įtikinėti, kad turime atlikti mokėjimą. Mes jau būname pasiruošę tai padaryti.
Sukčiams tai naudinga ir siunčiant laiškus: QR kode paslėptą nuorodą kai kurioms apsaugos priemonėms sunkiau patikrinti. Be to, žmogus ją dažnai atidaro asmeniniame telefone, kuriame gali nebūti tokių apsaugų kaip darbiniame kompiuteryje.
– Kur žmonės gali susidurti su suklastotais QR kodais? Ar didžiausia rizika kyla viešose vietose?
– Tikrai taip – automobilių stovėjimo aikštelėse, prie įkrovimo stotelių, ant skelbimų, restoranų meniu, su siuntomis ar bilietais susijusiuose pranešimuose. Kitaip tariant, visur, kur QR kodas atrodo įprastas ir žmogui nekyla klausimas, kodėl jis čia pateiktas.
Sukčiavimo atvejų prie parkomatų jau fiksuojama.
Viešoje, neprižiūrimoje vietoje sukčiui paprasčiau prieiti ir užklijuoti savo kodą. Sukčiavimo atvejų prie parkomatų jau fiksuojama. Taip pat tenka pamatyti prie įėjimų į biurų pastatus priklijuotų QR kodų su tam tikrų įmonių logotipais.
Svarbu ir tai, ko iš jūsų prašoma. Jei norėjote perskaityti meniu, o staiga prašoma pateikti kortelės duomenis ar prisijungti prie elektroninio pašto, sustokite. Meniu peržiūrai tokių duomenų neturi reikėti.
– Ar sukčiui pakanka ant tikro QR kodo užklijuoti savo lipduką? Kaip pastebėti, kad kodas pakeistas?
– Taip, dažnai visa „sudėtingoji ataka“ ir yra atspausdintas lipdukas. Sukčiui nereikia įsilaužti į patį parkomatą ar įkrovimo stotelę. Pakanka, kad žmogus nuskenuotų jo kodą ir patikėtų atsidariusia svetaine.
Verta pažiūrėti, ar nesimato antro sluoksnio, atšokusių kraštų, ar lipdukas neuždengia kito kodo.
Verta pažiūrėti, ar nesimato antro sluoksnio, atšokusių kraštų, ar lipdukas neuždengia kito kodo arba užrašo, ar nesiskiria reljefas arba lipduko medžiaga. Tačiau prisiminkite, kad ir tvarkingai priklijuotas kodas gali būti suklastotas.
Todėl vien iš išvaizdos patikimumo nenustatysime. Jei kyla abejonių, restorane paklauskite darbuotojo, o už stovėjimą ar įkrovimą mokėkite per oficialią operatoriaus programėlę, kurią dažniausiai galite susirasti įvedę pavadinimą, be QR kodo.
– Kas gali nutikti nuskenavus suklastotą QR kodą? Ar vien nuskaitymo pakanka telefonui užkrėsti?
– Vien kameros nukreipimas į kodą ir nuorodos parodymas ekrane telefono neužkrečia. Reikia atskirti tris dalykus: ar kodą nuskenavau, ar ir atidariau svetainę, o galbūt joje dar ir kažką suvedžiau.
Tipinis scenarijus dažniausiai būna toks: atsidaro tikroviškai atrodantis mokėjimo puslapis, žmogus suveda kortelės duomenis, nes mano, kad moka už stovėjimą. Arba pamato pažįstamą prisijungimo langą ir įrašo savo prisijungimo duomenis, įskaitant slaptažodį. Sukčiams nebūtinai reikia užkrėsti telefoną, jeigu mes patys pateikiame tai, ko jie ieško.
Kodas taip pat gali nuvesti į kenkėjiškos programėlės atsisiuntimo puslapį. Pats svetainės atidarymas irgi nėra visiškai nerizikingas, ypač jei telefone yra neištaisytų saugumo spragų. Yra buvę atakų, kai vien apsilankius svetainėje būdavo išnaudojamos naršyklės ar telefono sistemos spragos ir įdiegiama šnipinėjimo programa. Todėl visada akcentuoju, kad atnaujinimai nėra vien priminimas dėl gražesnio dizaino, kurį galime amžinai atidėlioti. Vis dėlto QR kodais paremto sukčiavimo atveju pirmiausia saugočiausi netikro mokėjimo ar prisijungimo puslapio, kuriame patys atiduodame savo duomenis.
– Kaip prieš atidarant nuorodą patikrinti, kur iš tiesų veda QR kodas?
– Skenuokite įprasta telefono kamera ir neskubėkite spausti pasirodžiusios nuorodos. Pirmiausia perskaitykite ekrane rodomą svetainės adresą. Ar tai tikrai to paslaugos teikėjo adresas? Ar nėra pakeistų raidžių panašiomis, papildomų žodžių, keistos galūnės? Vien pažįstamas įmonės pavadinimas kažkur nuorodoje dar nieko negarantuoja.
Jei suvedėte kortelės ar el. bankininkystės duomenis, nedelsdami susisiekite su banku oficialiu numeriu arba per oficialią programėlę.
Jeigu nuoroda sutrumpinta ar matote tik jos dalį, patikimai įvertinti, kur pateksite, gali ir nepavykti. Be to, nuoroda gali nukreipti dar į kitą puslapį. Tokiu atveju nespėliokite, o atsidarykite oficialią programėlę arba patys įveskite žinomą svetainės adresą. Žmogui neturėtų reikėti tapti nuorodų ekspertu vien tam, kad susimokėtų už automobilio stovėjimą.
– Ką daryti žmogui, kuris jau nuskenavo įtartiną QR kodą ir suvedė prisijungimo ar mokėjimo kortelės duomenis? Kam pranešti?
– Pirmiausia, jeigu suvedėte kortelės ar elektroninės bankininkystės duomenis, nedelsdami susisiekite su banku oficialiu numeriu arba per oficialią programėlę, o ne laukite, kol sąskaitoje kas nors pasikeis. Kortelę kuo skubiau užblokuokite. Jei dar patvirtinote operaciją per „Smart-ID“ ar kitą priemonę, bankui tiksliai pasakykite, ką darėte. Tokioje situacijoje svarbi kiekviena minutė.
Jeigu atskleidėte paskyros slaptažodį, pakeiskite jį oficialioje svetainėje ar programėlėje. Jei tą patį slaptažodį naudojote ir kitur, pakeiskite jį ir ten. Taip pat atsijunkite nuo kitų aktyvių seansų, patikrinkite paskyros atkūrimo duomenis ir įjunkite kelių veiksnių autentifikavimą. Tai galioja bet kurios duomenų viliojimo atakos atveju, kai atskleidžiami prisijungimo duomenys. Jei tai darbo paskyra, iš karto informuokite savo IT ar saugumo komandą.
Išsaugokite įrodymus – svetainės adresą, ekrano nuotraukas, mokėjimo informaciją ir, jei galite, paties lipduko nuotrauką bei konkrečią jo vietą. Apie sukčiavimo svetainę praneškite NKSC svetainėje nksc.lt/pranesti.html, o jeigu nukentėjote – policijai per epolicija.lt. Taip pat svarbu nepamiršti padaryti gero darbo ir informuoti vietos administratorių, kad ant to paties kodo neužkibtų kitas žmogus.
Nepamirškite ir to, kad jei po tokio įvykio paskambina tariamas banko darbuotojas ir siūlo pervesti pinigus į kitą, esą saugią sąskaitą, pokalbį nutraukite ir patys susisiekite su banku. Sukčiavimas gali tęstis ir po to, kai uždarėte netikrą svetainę.
Medijų rėmimo fondas projektui „Atsparumo kodas" skyrė 110 000 eurų dalinį finansavimą.
