Moto: mokytis visą gyvenimą
– Nuo pirmos darbinės patirties iki dabar – daug metų. Dauguma jų atiduoti bankiniam sektoriui, kaip gimė meilė jam?
– Savo karjerą banke pradėjau iškart po pirmo kurso, dirbdama operatore – buvau atsakinga už duomenų suvedimą. Vėliau perėjau prie klientų aptarnavimo, o mano pareigos laikui bėgant keitėsi. Galima sakyti, kad esu dirbusi beveik visuose pagrindiniuose bankuose Lietuvoje. Vadovės pareigas pradėjau eiti būdama vos 26-erių, palyginti jauname amžiuje.
– Kaip manote, ar esate vadovė „iš prigimties“? Ar šią savybę galima išugdyti?
– Manau, kad tai priklauso nuo žmogaus, tačiau tiek įgimti, tiek išsiugdyti gebėjimai yra svarbūs. Esu įsitikinusi, kad norint vesti komandą į priekį, vadovui svarbiausia gebėti drąsiai priimti sprendimus. Vadovas turi būti lyderis ir sugebėti savo sprendimais tai įrodyti. Kyla klausimas: ar drąsa priimti sprendimus yra įgimta savybė, ar ją galima išsiugdyti?
Dar vienas kriterijus vadovaujant – objektyvumas. Gebėjimas būti kuo nešališkesniu, mano nuomone, yra labai svarbu. Vadovas turi sugebėti vertinti situacijas iš skirtingų pusių, atsispirti išorinei įtakai. Na, ir trečia – vadovas turi būti pasirengęs sėdėti „karštoje kėdėje“. Mokėti išbūti toje kėdėje tiek, kiek reikės. Tad kiek šios savybės yra įgimtos, o kiek ugdomos? Galvoju, kad tai susiję su abiem aspektais.
– Kaip galvojate, ko žmogus siekia, norėdamas vadovauti?
– Manau, kad labai skirtingi dalykai veda į šią poziciją. Kai kurie siekia daugiau uždirbti, kiti – šlovės, dar kiti nori, kad jų klausytų. O ko noriu aš? Prisipažinsiu, esu žmogus, orientuotas į rezultatą, todėl man svarbu augti asmeniškai, tai mane motyvuoja. Tvirtai tikiu, kad su komanda galima pasiekti daugiau nei vienam, todėl ir esu čia. Mėgaujuosi stebėdama, kaip žmonės tobulėja, o jei galiu jiems kažkuo padėti ir prisidėti prie jų augimo – tai yra vadovo sėkmė.
– Ar prisimenate vaikystės profesinę svajonę?
– Jei kalbėtume apie svajones, kurios atrodo neįmanomos – svajojau būti naikintuvo pilote, o jei artėjant prie žemės – visada norėjau tapti bankininke. Tikiu, kad vaikystėje šia sferą pamilti paskatino ir faktas, kad mano mama dirbo bankų sektoriuje. Ši profesija man pačiai atrodė labai įdomi, sakyčiau net nuostabi ir šiek tiek magiška.
Būdama 16-os palikau gimtinę ir išvykau gyventi viena į užsienį.
– Jūs paminėjote svarbią vadovo savybę „išbūti nepatogume“. Kodėl žmogui tai gali patikti?
– Bendrai kalbant, nėra taip, kad visada viskas būtų idealu. Kiekvienas iš mūsų susiduriame su tam tikrais nepatogumais. Žmonės dažniausiai siekia komforto, tačiau aš nuo jaunystės buvau tas žmogus, kuriam patiko išgyventi diskomfortą, nes per jį ateina vertingos patirtys, žinios ir įgūdžiai. Būdama 16-os palikau gimtinę ir išvykau gyventi viena į užsienį.
Tai nebuvo kaip dabar, kai visi keliauja ir viskas lengvai prieinama – tai buvo prieš daugelį metų, kai net mobilių telefonų nebuvo. Nuo jaunystės mane traukė iššūkiai. Gal prie to prisidėjo ir artimieji. Mano tėtė visada mane mokė: klausti ne „kodėl aš?“, o „kodėl ne aš?“ turiu daryti vieną ar kitą dalyką.
– Koks jūsų gyvenimo tikslas? Kam jus siekiate, kam jūs visa tai darote?
– Viena pusė, kuri man yra tikrai labai svarbi – aš nuolatos noriu mokytis ir augti. Neįsivaizduoju savęs pensijoje, turbūt dirbsiu, kol numirsiu. Tad jei kažkur mane visa tai veda, tai tikrai ne iki pensijos ar poilsio. Mano asmeninis tikslas – nenustoti mokytis. Bet nenoriu, kad klystumėte galvodami, jog tik tai man svarbiausia. Darbas ir tobulėjimas man yra svarbūs, tačiau niekas man nėra brangiau ir svarbiau už šeimą.
– Kokį vieną Lietuvos didžiųjų prekių ženklų vadovą ar vadovę pasikviestumėte kavos?
– Rinkčiausi kelis ir skirtingų industrijų, kad būtų įdomiau kalbėtis. Pirma šovusi mintis – Dainius Dundulis, „Norfos“ vadovas. Tikrai mielai pasikalbėčiau ir su „Telia“ vadove Giedre Kaminskaite-Salters, ji išties labai charizmatiška.
Neįsivaizduoju savęs pensijoje, turbūt dirbsiu, kol numirsiu.
– Jei 15-ai minučių atsidurtumėte bet kuriame pasaulio taške ir galėtumėte nuveikti ką tik norite. Kas tai būtų?
– Kad ir nedaug laiko, bet rinkčiausi bent penkiolikai minučių atsidurti Antarktidoje, pažiūrėti, kaip ji atrodo.
