– Mindaugai, šiuo metu vystote du verslus, tačiau dar prieš tai jūsų gyvenimas buvo susijęs labiau su kūryba – buvote fotografas?
– Fotografija užsiiminėjau daug metų, buvau kūrybininkas, o ne verslininkas. Tačiau kūryba liko – versle man taip pat patinka kurti, realizuoti save. Verslas nėra tik apie pinigų uždirbimą, pinigai yra įrankis savirealizacijai.
Fotografija mano gyvenime – svarbi, su draugais buvome įkūrę fotopaslaugų įmonę ir tuo metu vieninteliai dirbome su fotografais profesionalais. Vėliau – darbas Londone, kur atsidūriau statybų sektoriuje. Buvau vienas iš samdomų vadovų.
Viskas prasidėjo nuo draugo prašymo viešint pas jį svečiuose. Reikėjo nufotografuoti interjerą ir paruošti pristatymą. Pažintis su įmonės vadovu ir bendrasavininku, tada – marketingo pozicija, vėliau įmonės procesai, strateginiai sprendimai ir dalyvavimas juose. Visi kartu įmonę užauginome, per aštuonerius metus ji pasiekė 70 milijonų svarų sterlingų apyvartą. Buvo įdomus ir beprotiškas laikas.
– Buvote emigrantas?
– Ne, į darbą Londone skraidžiau, apsistodavau viešbutyje arba pas partnerius. Buvau paskaičiavęs: iki biuro Londone laiko prasme man užtrukdavo panašiai kaip nuvažiuoti iki Nidos – apie keturias valandas.
Patikdavo ten nuvažiuoti, pabūti, šiame mieste daug galimybių, tačiau gyvenimas Londone – ne man. Milijoniniai miestai nevilioja, labiau traukia miškas.
– Verslo pažinimo prasme darbo metai Londone buvo vertingi?
– Žinoma. Įmonė, kurioje dirbau, turėjo potencialo augti, tačiau reikėjo verslo architektūros, sprendimų. Tai buvo laikas, kai galėjau „žaisti“ su svetimais pinigais be asmeninės rizikos. Natūralu, kad iš to atėjo ir žinios, supratimas. Tai virsta asmenine vertybe – patirtimi.
Buvau sulaukęs siūlymo įsigyti įmonės akcijų, tačiau tuomet jau tektų gyventi Londone, o to nenorėjau. Po aštuonerių metų įmonės akcininkai nesuvaldė jos augimo, įsivaizdavo, kad pinigai „kris“ ir toliau. Tai – platesnė tema kalbant apskritai apie verslą.
