Tai – ne pirmasis tyrimas, kuriame Lietuva minima tarp laimingiausių pasaulio šalių. Su Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresniąja mokslo darbuotoja dr. Aida Savicka pasikalbėjome, kas tai lemia ir kodėl kai kuriems tai kelia nuostabą?
– Karas Ukrainoje, JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiutpolkė su Rusija. Europa ir likusiu pasauliu, klimato krizė: kodėl gyvenant tokiais laikais, kai atrodytų, būti laimingiems nėra pagrindo, jau ne pirmas tyrimas rodo, jog Lietuvos gyventojai jaučiasi vieni laimingiausių žmonių pasaulyje?
– Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kad šis tyrimas, į kurį šiandien, kovo 20-ąją, buvo atkreiptas dėmesys, buvo atliktas 2023–2024 m. Reikia suprasti, kad tai nėra švieži duomenys: vakar atliko apklausą, o šiandien turime duomenis. Tyrimas atliktas pokovidiniu laikotarpiu. Žinoma, tyrimas vykdytas karo Ukrainoje kontekste. O kai kalbame apie laimę, tai platesnis kontekstas yra svarbus.
Ką dar norėčiau akcentuoti, laimės tyrimų atliekama daug. Yra suprasta, kad valstybės pažangą matuoti vien ekonominiais rodikliais nebėra visiškai adekvatu. Išaugo susidomėjimas gyvenimo kokybės rodikliais, ant tos bangos laimės ir pasitenkinimo gyvenimu tyrimai irgi labai suaktyvėjo. Todėl mes turime ne vieną tarptautinį tyrimą, kuriame galime palyginti save su kitomis šalimis. Mūsų minimas tyrimas yra vienas iš jų. Ką matome, apibendrindami visus šiuos tyrimus, tai tikrai galima sakyti, kad per pastaruosius penkerius metus Lietuva, visų šių tyrimų duomenimis, daro sparčią pažangą, kalbant apie gyventojų laimės jauseną.
Įdomu stebėti, kad kas kartą, kai paskelbiami tokie tyrimų rezultatai, visuomenė nustemba – mes patys nesitikime, kad esame tokie laimingi. O mane, kaip tyrėją, tai irgi domina: „O kodėl mes stebimės?“, „Kodėl galvojame, kad esame ne tokie laimingi?“
Visgi dar kartą noriu akcentuoti: turime pripažinti viena – kad ir kokiais skirtingais rodikliais tyrimuose laimė būtų vertinama (ypač, kai lyginame to paties tyrimo ilgalaikius duomenis), Lietuvos rodikliai gerėja nuosekliai metai iš metų.
– Ką dar galima išskirti? Ką pastebite tyrimuose?
– Tai, kad jaunesnės kartos žmonės jaučiasi laimingesni. Tai irgi reikšmingas ir kryptingas, kitaip tariant, visuose tyrimuose pastebimas pokytis.
Sugrįšiu prie klausimo, kodėl dabar, kai gyvename greta pavojų, yra daug nerimo, tokie rezultatai. Tai pirmiausia reikia suvokti, kad laimė yra labai sudėtingas reiškinys, turbūt vienas iš sunkiausiai tyrinėjamų. Laimės jausmui turi įtakos ne tik tai, kas vyksta šalies lygmeniu ar tarptautinėje aplinkoje. Jam labai svarbus ir privataus žmogaus gyvenimo kontekstas. Visa tai tarpusavyje labai sudėtingai sąveikauja. Todėl nurodyti vieną paaiškinimą, kodėl laimės pajautimas mūsų visuomenėje auga, nėra paprasta.
Bet kaip vieną iš hipotezių galiu išskirti. Manau, kad tai vyksta per palyginimą su kitais įmanomais gyvenimo variantais. Pvz., šalia mūsų vyksta karas. Karo naujienas stebime kas dieną ir galvojame – kaip galima jaustis laimingam tokioje situacijoje? Bet, kita vertus, čia ir yra atsakymas. Jeigu lyginame savo gyvenimą su tuo, ką matome ekrane [įvykius Ukrainoje], čia, Lietuvoje, mes jaučiamės neblogai, o gal ir visai laimingi. Nes šiandien mes esame saugūs fiziškai. Palyginimas gali būti ne tik kaip grėsmės supratimas, bet ir kaip priminimas, kad kažkur yra blogiau.
Kalbant apie tai, kad kartų skirtumai yra labai ryškūs, vėlgi gali būti svarbus palyginimo momentas. Jaunesni žmonės lygina, ką dabar savo gyvenime turi, pvz., kokios yra galimybės rinktis savo gyvenimo kelią arba keisti savo pasirinkimus. Ir tai labai reikšmingai skiriasi nuo to, ką jie girdi iš savo tėvų ir galbūt dar vyresnių savo artimųjų. Jų kartai gyvenimo kelias buvo labai aiškiai nubrėžtas, standartiškas, su labai mažai galimybių rinktis tarp pageidavimų, naujienų.
– Kas dar, be karo konteksto, kartų skirtumų, gali būti svarbu ir reikšminga tyrimo rezultatams?
– Mes matome pranešimus apie įvairias gamtines katastrofas. Pvz., Graikijoje gaisrai (tarp kitko, Graikija laimės ataskaitos reitinge yra apačioje), kitose šalyse potvyniai. Tai matydami mes galime vertinti ir savo palankią geografinę padėtį. Lietuvoje sąlyginai mes esame saugūs, jokių gyvybei pavojingų gamtos kataklizmų.
Dabar kalbu ir galvoju, kad mane stebina tai, kad mes stebimės, jog esame laimingi (juokiasi – past.). Tai reikalauja atskiro tyrimo. Manau, kad yra pagrindo mums būti laimingiems.
– Ar jus, kaip mokslininkę, stebina Lietuvos laimingėjimo tendencija?
– Pradžioje, kai tik pradėjome stebėti tokią ryškią gerėjimo tendenciją, šiek tiek stebino. Tokie tyrimai atliekami nuo 1990-ųjų. Tuo metu ir 1999-aisiais mes dar nelabai turėjome kuo pasidžiaugti ir pasididžiuoti. Gyventojai jautėsi nelabai laimingi. Turbūt tam buvo ir objektyvių priežasčių. Kai atsirado spartus gerėjimas, nustebome. Mokslininkai kėlė klausimus, kas galėjo įvykti, kad taip pradėjo keistis rezultatai. Mūsų atveju tai lėmė natūrali kartų kaita. Mes tikrai matome, kad čia yra ne tik amžiaus, bet ir kartų skirtumas. Natūraliai, kai kartos keičiasi, laimingų žmonių pas mus daugiau.
Kaip pilietė sakyčiau – mokėkime pasidžiaugti tuo. O kaip mokslininkė sakau, kad šiuo metu specialiai dar planuojame papildomus tyrimus: norime giliau žiūrėti, patyrinėti, ką reiškia Lietuvos gyventojams laimė. Nes skirtingi žmonės laimę supranta skirtingai: vienam užtenka, kad šiandien saulėta graži pavasario diena, dėl to jaučiasi laimingas. Kitas laimę supranta iš filosofinės perspektyvos: jis galbūt galvoja, kad gyvenime vyksta įvairių dalykų, bet jis renkasi būti laimingas, nes turi galimybę siekti savo tikslų, ko nors išmokti.
Pasigilinti į tai, kaip žmonės supranta laimę, su kuo žmonės sieja laimę – tokį tyrimą planuojame.
