2025-06-05 08:30

Mokytojos Indros tradicija: sveikinimo kalba prasideda ta pačia raide, kasmet – vis kita

Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Indra Rakauskienė mokykloje dirba beveik 40 metų. Maždaug prieš 10 metų pedagogė sugalvojo išskirtinę tradiciją.
Lietuvių kalbos mokytoja Indra Rakauskienė
Mokytoja Indra Rakauskienė / Lietuvių kalba / Asmeninė nuotr./ 15min koliažas

Tais metais išleidžiamiems savo mokiniams – abiturientams ji sukuria sveikinimo kalbą, kurią jie išgirsta per paskutinio skambučio šventę. Kalbos tekstas ypatingas – kiekvieną kartą jame visi žodžiai prasideda viena raide. Šiemet tai buvo „S“.

Sveiki susirinkę!

Specialiai susitvarkę, susišukavę, sugarbanotom sruogom, susišiaušę – spindintys. Svarbiausiam startui susiruošę! Susikaupę. Susirūpinę…

Sakiau – skubėkite susimąstyti, susisteminti sąvokas, susitvarkyti su spragomis, susiprogramuoti sėkmę.

Sausainukus sukramtę, sakėte – suspėsime, susidorosime. Suprantama, svarbu savitai susiruošti: supaprastintai – sudėtingai, spontaniškai – suplanuotai, susipažinus su savo stiprybėmis, silpnybėmis.

Skatinau sumažinti skolas, skeletus spintose, septynetus suvestinėse, skyles skrandyje – suminimizuoti stresą. Susumuoti sulaužytus suolus, stalus subraižytus, sąsiuvinius suvulgarintus. Suabejojote svarba.

Sukluskite! Svarbu sąžiningai skaityti Sokratą, Seneką, Sofoklį, suvokti Savickio svarstymus! Susipraskite!

Spėriai suredaguokite savo sakinius su siaubingais stiliaus sąskambiais. Susikonspektuokite stoicizmo sampratą. Savarankiškai suvaldykite siautulingas sroves, sielos sūkurius. Saikingai siauskite. Surimtėkite. Savastin sugrįžkite. Sakalo skrydžiui susiruoškite. Sizifiškai susigrumkite su sunkumais. Stenkitės samprotauti svariau, sklandžiau.

Suderinę sielos stygas, susikurkite svajonių skalę – suraskite Sandoros skrynią savyje.

Suspėkite susitaikyti su savaisiais. Sustiprinkite silpnesnį, sumažinkite skausmą. Sulaukite saulėtekio susiglaudę.

Saugokite save. Savo Sostinę. Sąžinę.

Saugiai sudėliokite sakraliuosius simbolius: senolių sukurtas sutartines, sakmes, svirnų sienojus, senojo smuiko stygas, senelės siuvinėtas staltieses, skareles.

Suvokite Stebuklą.

Svaiginančio skrydžio!

Sudiev!

Asmeninė nuotr./Lietuvių kalbos mokytoja Indra Rakauskienė
Asmeninė nuotr./Lietuvių kalbos mokytoja Indra Rakauskienė

Lengviausia buvo kurti iš raidės „P“

Pasak I.Rakauskienės, idėja kilo paprastai. Mokykloje jai dažnai tekdavo sakyti oficialias kalbas, todėl ėmė trūkti naujų idėjų. „Atrodė, kad visos kalbos vienodos, panašios mintys. Todėl ėmiau ir sugalvojau, kad galbūt reikėtų parodyti mūsų gimtosios kalbos galimybes ir pačiai jas atrasti“, – prisiminė mokytoja.

Pirmoji kalba sukurta su raide „P“ – visi kalboje buvę žodžiai ja prasidėjo. Pasak pašnekovės, šią kalbą jai buvo lengviausia kurti.

„Pirmoji raidė „P“ buvo lengviausia – yra ir daug ja prasidedančių priešdėlių. Vėliau raides pasirinkdavau atsitiktinai. Būdavo, kad artėjant paskutiniam skambučiui kažkokia raidė tiesiog „iššokdavo“. Kažkaip savaime. Nieko specialiai nerinkdavau, išskyrus vieną – „N“, nes turėjau tokį mokinį, kurio pavardė prasideda šia raide. Norėjau kalboje skirti jam keletą žodelių“, – juokėsi pedagogė.

Jos kurtose kalbose visuomet yra būtent su išlydimais mokiniais, dvyliktokais, susijusių dalykų. Klausydami jos, abiturientai randa ir atpažįsta jiems skirtų palinkėjimų, prisiminimų.

Maždaug prieš dešimt metų rašyti tokias kalbas pradėjusi mokytoja tai daro ne kasmet – tik tuomet, kai užaugina dvyliktokų klasę, kurią paprastai moko nuo devintos (ar pirmos gimnazijos) klasės.

Paklausta, kuri raidė buvo sunkiausia ir sukėlė daugiausia iššūkių kuriant kalbą, I.Rakauskienė sako, jog visada sunkiausia yra paskutinė.

„Man visada atrodo, kad dabar tai jau tikrai prasčiausiai išeina, tikrai nepavyks. Paskutinė „S“ tikrai sunki buvo – ja parašyta kalba išėjo trumpiausia. O ilgiausia ir lengviausia, kaip ir sakiau, buvo „P“ raidė ir ja sukurta kalba“, – pasakojo lietuvių kalbos mokytoja.

Kalba – gyvas organizmas

Abiturientai mokytojos jiems skirtos kalbos laukia ir ją vertina. „Va, šita tai jau gera buvo“; „Čia irgi nebloga“ – reakcijos būna nuoširdžios, kas, pasak kalbas kuriančios mokytojos, jai tikrai svarbu ir įkvepia nenutraukti tradicijos.

Kalbėdama apie metus, kai dirba mokykloje, I.Rakauskienė neslepia, jog požiūris į mokinius keitėsi. „Buvo laikas, kai galvodavau: „Dieve, Dieve, tas jaunimas...“ O dabar suprantu, kad jie yra nuostabūs. Kiek kalbų moka! Aišku, angliškas konstrukcijas pastebiu, bet tai nieko – tai ir yra kalbos gyvybė, turime įsileisti ir kitų kalbų ir kitos kalbos manierų. Savo mokiniais aš labai žaviuosi. Mano mokiniai yra labai šaunūs“, – komplimentų savo mokiniams negailėjo kūrybinga pedagogė iš Klaipėdos.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą