Specialistai pabrėžia, kad Lietuvoje vis dar gajus klaidingas įsitikinimas, jog valstybė automatiškai pasirūpina mirusiojo pargabenimu. Iš tiesų pagalba priklauso nuo konkrečių aplinkybių.
Rinko pinigus gydymui
15min rašė apie Sakartvele per atostogas su mama netikėtai susirgusį 23 metų Kristupą. Jo šeima viešai prašė finansinės pagalbos, kurią tikėtasi panaudoti jauno vyro gydymui. Deja, liepos 9-ąją lietuvio gyvybė Sakartvelo ligoninėje užgeso. Dabar jo šeimai teks pasirūpinti, kaip pargabenti velionio palaikus į Lietuvą.
Tokia situacija nėra itin reta, sako Lietuvoje veikiančių laidojimo paslaugų teikėjai. Deja, daug žmonių tik susidūrę su ja akis į akį pagalvoja, ką reikėtų daryti.
Pasak Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ direktorės Jolantos Sprainaitienės, kiekvienos šalies tvarka, susijusi su mirusiojo palaikų pargabenimu, skiriasi, todėl vien teorinių žinių tokiais atvejais nepakanka. Nemažiau svarbi yra praktinė patirtis ir ilgametis bendradarbiavimas su užsienio institucijomis bei partneriais.
„Kiekviena valstybė turi savo reikalavimus, dokumentų tvarką ir transportavimo taisykles. Turint patikimų partnerių konkrečioje šalyje galima išvengti daugybės nesusipratimų ir gerokai pagreitinti visą procesą. Būtent praktinė patirtis leidžia sudėtingose situacijose veikti greitai ir užtikrintai“, – sako laidojimo namų direktorė.
Jos teigimu, artimieji dažnai mano, kad viskuo pasirūpins Lietuvos ambasada, tačiau iš tikrųjų jos vaidmuo yra kitoks.
„Konsulinės įstaigos padeda gauti reikalingus dokumentus, išduoda leidimą palaikams parvežti į Lietuvą karste, perduoda informaciją tarp institucijų, tačiau pačio pargabenimo jos neorganizuoja ir nefinansuoja. Šiuo rūpinasi artimieji, draudimo bendrovė arba jų pasirinkta laidojimo paslaugų įmonė“, – aiškina specialistė.
Pasak „Ritualas“ rinkodaros vadovės Akvilės Bakūnaitės, didžiausia klaida – delsti ir bandyti visus formalumus tvarkyti savarankiškai, nežinant konkrečios šalies reikalavimų.
„Žmonės tokiu metu patiria didžiulį emocinį sukrėtimą, todėl natūralu, kad pasimeta. Mūsų patarimas – nepanikuoti ir kuo greičiau kreiptis į profesionalus. Mes žinome visus etapus, turime reikalingus kontaktus užsienyje ir galime perimti didžiąją dalį rūpesčių, kad artimieji galėtų susitelkti į tai, kas tokią akimirką svarbiausia“, – sako A.Bakūnaitė.
Ji pabrėžia, kad žmonės dažnai klaidingai mano, jog valstybė kompensuoja visas palaikų pargabenimo išlaidas.
„Iš tikrųjų kompensacija priklauso tik įstatyme numatytus pajamų kriterijus atitinkantiems asmenims, be to, ji turi nustatytą maksimalią ribą. Tuo tarpu palaikų pargabenimas iš tolimesnių pasaulio valstybių neretai kainuoja gerokai daugiau. Dar vienas dažnas mitas – kad Europos sveikatos draudimo kortelė padengia repatriaciją. Ji apmoka tik būtinąją medicinos pagalbą, tačiau mirusiojo pargabenimo išlaidų nedengia“, – primena ji.
-
Prie Žaliojo Kyšulio burlaivio avarijoje žuvusio lietuvio artimieji šaukiasi pagalbos: negali pargabenti kūno
-
Po įtemptos kovos už gyvybę – mirė Tailande staiga susirgęs Deividas: jam buvo 31 metai
-
Po įtemptos kovos už gyvybę – mirė Tailande staiga susirgęs Deividas: jam buvo 31 metai
-
Mirus artimajam galima gauti pašalpą laidotuvėms: štai kur reikia kreiptis
-
Sakartvele susirgusio 23-ejų Kristupo gyvybė užgeso: pagalbos nebesulaukė
Specialistė taip pat ragina dar prieš kelionę pasirūpinti tinkamu draudimu.
„Svarbiausia įsigyti kelionių draudimą, kuriame būtų numatyta repatriacijos apsauga. Jei žmogus planuoja ilgesnį laiką gyventi ar dirbti užsienyje, verta pasitikrinti ir gyvybės draudimo sąlygas. Taip pat rekomenduojame artimiesiems palikti informaciją apie kelionės maršrutą, draudimo polisą ir skubios pagalbos kontaktus. Niekas nesitiki nelaimės, tačiau toks pasiruošimas gali gerokai sumažinti rūpesčius artimiesiems“, – sako A.Bakūnaitė.
Per ilgametę darbo praktiką Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“ yra organizavę palaikų pargabenimą iš įvairių pasaulio šalių – nuo kaimyninių Latvijos, Estijos, Švedijos, Norvegijos, Vokietijos ar didelę lietuvių išeivių diasporą turinčios Jungtinės Karalystės iki tolimesnių kraštų: Kanados, JAV, Meksikos, Kazachstano, Sakartvelo, Afganistano ir Afrikos valstybių.
Pasak pašnekovės, kiekviena situacija yra skirtinga, todėl universalaus sprendimo nėra, tačiau būtent sukaupta patirtis leidžia sudėtingus procesus organizuoti sklandžiai ir operatyviai.
Kai kuriems dalykams taupyti nereikėtų
Pasak UAB „Laidojimo paslaugų centras“ komunikacijos vadovės Vilmos Budėnienės, svarbiausia – turėti kelionių draudimą, apimantį palaikų pargabenimą, ir žinoti, į ką kreiptis nelaimės atveju.
„Žmonės dažniausiai galvoja, kad tokios informacijos niekada neprireiks, tačiau netektis užsienyje visada ištinka netikėtai. Todėl rekomenduojame dar prieš kelionę turėti patikimos laidojimo paslaugų įmonės kontaktus. Tuomet nuo pirmojo skambučio visas procesas gali būti koordinuojamas vienose rankose – nuo dokumentų tvarkymo ir bendravimo su ambasadomis iki palaikų pargabenimo bei laidotuvių organizavimo“, – sako V.Budėnienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad renkantis paslaugų teikėją nereikėtų vadovautis vien mažiausia kaina. Tarptautinis palaikų transportavimas reikalauja specialiai pritaikyto transporto, profesionalios įrangos, patirties ir patikimų partnerių užsienyje.
„Pigiausias pasiūlymas ne visada reiškia geriausią sprendimą. Pasitaiko atvejų, kai žmonės sumoka už paslaugas, kurios profesionaliose įmonėse suteikiamos be papildomo mokesčio, o dėl kompetencijos stokos procesas užsitęsia ar atsiranda nenumatytų problemų. Tokiose situacijose klaidos gali kainuoti ne tik papildomus pinigus, bet ir brangų laiką“, – pabrėžia pašnekovė.
Dar vienas visuomenėje gajus mitas, anot jos, yra įsitikinimas, kad palaikus, pargabenamus iš užsienio, būtina kremuoti.
„Tai nėra tiesa. Palaikai gali būti pargabenami ir nekremuoti – tam naudojami specialūs tarptautinius reikalavimus atitinkantys cinkuoti karstai. Ar žmogų kremuoti, ar ne, sprendžia artimieji. Be to, svarbu žinoti, kad kelionių draudimas kremavimo išlaidų užsienyje dažnai nekompensuoja“, – aiškina V.Budėnienė.
Ji taip pat primena, kad profesionalus palaikų transportavimas nėra vien formalumas.
„Specialius automobilius su šaldymo įranga Lietuvoje turi tik nedaugelis didžiųjų laidojimo įmonių. Jeigu palaikai transportuojami tam nepritaikytu automobiliu, ypač vasarą, dėl aukštos temperatūros gali prasidėti irimo procesai, todėl kūnas vėliau gali būti nebetinkamas šarvoti. Dėl to svarbu įsitikinti, kad pasirinkta įmonė turi ne tik patirties, bet ir visas tam reikalingas technines galimybes“, – sako V.Budėnienė.
Svarbiausia atmintinė: kaip nepadaryti klaidų?
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis šią sritį, yra Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymas. Jame numatyta ne tik vienkartinė laidojimo pašalpa, bet ir parama užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos piliečių palaikams parvežti į Lietuvą.
Valstybė gali kompensuoti faktines palaikų pargabenimo išlaidas, tačiau jos negali viršyti 54 bazinių socialinių išmokų (BSI). Nuo 2026 m. tai sudaro iki 3 996 eurų. Vis dėlto ši parama skiriama ne visiems – ją gali gauti tik įstatyme nustatytus pajamų kriterijus atitinkantys asmenys, pateikę išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Įstatymas taip pat numato, kad kompensuojamos gali būti ne tik transportavimo išlaidos. Į jas gali būti įtrauktas palaikų parengimas parvežti, laikymas, skrodimas, balzamavimas, kremavimas, dokumentų sutvarkymas ir kitos būtinos išlaidos, susijusios su palaikų pargabenimu į Lietuvą.
Kaip jau minėta, Lietuvos diplomatinės atstovybės pačios palaikų pargabenimo neorganizuoja.
Užsienio reikalų ministerija nurodo, kad ambasados ir konsulinės įstaigos padeda gauti reikalingus dokumentus, išduoda leidimą palaikams parvežti bei konsultuoja artimuosius, tačiau jos neieško laidojimo paslaugų įmonių ir neapmoka jų paslaugų.
Jeigu miręs asmuo buvo apsidraudęs kelionių draudimu, dažniausiai visą palaikų pargabenimą organizuoja draudimo bendrovė – ji pasirūpina dokumentais, formalumais ir transportavimu. Tačiau jei draudimo nėra, palaikų pargabenimą turi organizuoti patys artimieji, pasirinkdami laidojimo paslaugų įmonę ir padengdami išlaidas.
Tik vėliau, jei atitinka įstatymo sąlygas, jie gali kreiptis į savivaldybę dėl kompensacijos.
Itin svarbu prisiminti, kad, norint gauti paramą, į savivaldybę, kurioje deklaruota velionio gyvenamoji vieta, reikia kreiptis ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į kompensaciją atsiradimo.
Kartu būtina pateikti prašymą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, mirties faktą patvirtinančius dokumentus (jeigu jų nėra Lietuvos registruose), išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir, jei reikia, duomenis apie pajamas. Sprendimas dėl kompensacijos turi būti priimtas per vieną mėnesį nuo visų dokumentų gavimo.
Taigi, nors valstybė numato galimybę kompensuoti dalį išlaidų, specialistai pabrėžia, kad svarbiausia apsauga keliaujant išlieka kelionių draudimas.
Būtent jis dažniausiai leidžia artimiesiems išvengti ne tik sudėtingų organizacinių rūpesčių, bet ir tūkstančius eurų siekiančių išlaidų, kurios gali gerokai viršyti valstybės skiriamą kompensaciją.
