Plaukti jis ketina vasarą – liepos pabaigoje arba rugpjūtį. Apie iššūkį, jo reikšmę portalas 15min pasikalbėjo su Meinardu.
– Kaip kilo idėja perplaukti Baltiją?
– Ši idėja jau kelis metus gyvena mano galvoje, ir vis neradau ramybės. Ilgai sukosi, atrodė beprotiška – bet kuo ilgiau apie ją galvojau, tuo labiau norėjosi pabandyti.
– Kodėl būtent šis maršrutas? Kaip rinkaisi? Kas buvo svarbu?
– Visų pirma labai norėjau perplaukti būtent jūrą. Kadangi prieš keletą metų įveikiau Neries upę, norėjosi didesnio, atviresnio vandens telkinio. Ilgą laiką pati jūra man kėlė baimę – nes jūra yra jūra. Bet prie jos priėjau po truputį, net sakyčiau, kad labai iš lėto. Galiausiai išėjo taip, kad ryžausi įveikti Baltijos jūrą.
– Ar kažkas jau yra įveikęs šį maršrutą ir atstumą?
– Mano žiniomis, triatlonininkas Vidmantas Urbonas yra plaukęs Baltijos jūroje, bet jo maršrutas skyrėsi nuo mano: jis plaukė iš Latvijos į Švediją, per Olandės ir Gotlando salas, tad jo atstumas buvo trumpesnis – apie 200 km.
Mano tikslas yra plaukti iš Švedijos žemyninės dalies į Lietuvos žemyninę dalį. Aišku, tai nereiškia, kad vienas plaukimas yra geresnis ar blogesnis – tiesiog kiekvienas iššūkis jūroje yra savitas. Čia nėra vienodų sąlygų. Labai gerbiu V.Urboną ir jo pasiekimus. Jis man yra pavyzdys, kad viskas yra įmanoma. Žinojimas, kad jis tai darė, mane labai motyvuoja.
– Kokius tikslus keli sau?
– Tikslas labai aiškus – pasiekti Lietuvos krantą. Visaip dėliojamės su kapitonu galimus ir įmanomus plaukimo maršrutus ir šis yra trumpiausias, jei norime parplaukti į Lietuvą. Išėjo taip, kad trumpiausias įmanomas atstumas yra apie 350 km, bet realybėje teks taikytis prie laivybos kelių, srovių, vėjo, tad plaukimas nebus tiesus.
Labai realu, kad jau prasidėjus iššūkiui mano plaukiamas atstumas išaugs iki 400 km. Žinoma, jei tik būtų įmanoma plaukti trumpesnį atstumą, aš tikrai tokį ir pasirinkčiau, bet tokio tiesiog nėra.
– Plaukti ketini rugpjūtį. Kaip treniruojiesi, ruošiesi?
– Pasiruošimas vyksta jau kurį laiką – nuo praėjusių metų vasaros, kai apsisprendžiau šiam iššūkiui. Daug dėmesio skiriu plaukimui – baseine lankausi beveik kasdien. Taip pat dirbu sporto salėje, stiprinu bendrą ištvermę. Tiesa, pats pasiruošimas reikalauja ne tik fizinio darbo, nes reikia planuoti ir visą logistiką, strategiją, susitvarkyti su rutina ir net su savimi. Veiklos yra tikrai daug.
– Kokius didžiausius asmeninius iššūkius matai, kitaip tariant, su kuo susitvarkyti, manai, tau bus sunkiausia?
– Didžiausias iššūkis bus vandens šaltis. Jei Baltijos jūroje vanduo bus bent 16 °C – jau bus labai gerai. Bet šaltis veikia visą kūną, ypač ilgai būnant vandenyje.
Kitas dalykas – psichologinis nuovargis ir monotonija. Diena iš dienos, po daug valandų reikia būti labai susitelkus ir save versti plaukti.
Plaukimas yra tikriausiai lėčiausia sporto šaka, tad kiekvienas įveiktas kilometras reikalauja nemažai laiko.
– Kaip į tavo naują iššūkį reagavo šeima? Neišgąsdinai žmonos ir vaikų?
– Čia jautri tema. Prireikė laiko, kol šeima susitaikė su šiuo iššūkiu. Net ir dabar turbūt nėra iki galo patenkinti. Nes šis iššūkis elementariai yra didesnis už mus visus. Bet esu jiems dėkingas, kad leidžia man tai pabandyti padaryti. Prisipažinsiu, kad iki šio iššūkio pradžios, maždaug porą metų neradau sau vietos. Tad visas šis iššūkis ir prasidėjęs pasiruošimas tarsi įstatė mane į rėmus, leido nusiraminti, susitelkti į konkretų tikslą. Turėti tikslą man yra labai svarbu.
– Kas svarbiausia ruošiantis tokiam plaukimui? Fizinis pasiruošimas, psichologinis, o gal visai kažkas kito?
– Ultramaratonininkai žino, kad fizinis pasiruošimas – tik maža dalis visko. Didžioji dalis – galvoje. Reikės kasdien išbūti vandenyje po 14–17 valandų, susitvarkyti su nuovargiu, nuoboduliu. Žinau, kad bus nemažai pritrintų vietų, teks ir pakentėti. O tada kitą dieną vėl lipti į vandenį ir tęsti toliau. Esu įsitikinęs, kad visos kelionės metu reikės save įtikinti įveikti praktiškai kiekvieną kilometrą.
– Ar turi tikslą, per kiek laiko įveiksi atstumą?
– Optimistinis planas – 9–11 dienų. Bet viskas priklausys nuo gamtos – nuo oro, bangų, srovių. Jūra viską gali pakoreguoti į bet kurią pusę. Man nesinorėtų, kad iššūkis užtrūktų per ilgai, nes teks būti šaltame vandenyje. Bet kartu ir suprantu žmogaus galimybes, kiek visgi įmanoma per parą ar savaitę nuplaukti.
– Stebint tavo gyvenimą iš šalies, matyti, kad nevengi ekstremalių iššūkių. Gal gali priminti, kur jau esi save išbandęs? Kurios iš varžybų ir iššūkių tau pačiam buvo svarbiausi?
– Esu triatlonininkas, triatlono „TRItonas" komandos narys. Man natūralu būti vandenyje ir plaukti, patinka važiuoti dviračiu ir bėgti ilgus atstumus. Esu įveikęs ne vieną Ironman, bėgęs daugybę maratonų, taip pat 100 km ultramaratoną, dalyvavęs 1000 km dviračių iššūkyje ir begalėje kitų renginių. Kartais man atrodo, jog man tiesiog patinka ilgų distancijų suteikiami pojūčiai. Patikėkite manimi, po visko jų nebeįmanoma pamiršti.
– Kam tau viso to reikia? Kodėl tau reikia nerti į šiuos iššūkius?
– Jei žinočiau aiškų atsakymą, gal tada ir nebereikėtų viso to daryti. Visi šie iššūkiai yra mano būdas ieškoti šių atsakymų. Man labai įdomu, ką žmogus gali padaryti, kai yra tikslas ir tikslingas pasiruošimas. Aš pats esu labai paprastas žmogus – visai nepanašus į profesionalų sportininką. Bet man smalsu, kiek galima nueiti (ar šiuo atveju – nuplaukti). Dažnai sakau: esu paprastas žmogus nepaprastose distancijose.
– Kaip manai, ar nuplaukti iki Švedijos iš Lietuvos (ar tavo atveju – atvirkščiai) galėtų bet kas?
– Teoriškai – negalėtų niekas. O praktiškai – aš pabandysiu.
Suprasti akimirksniu
- Meinardas Valkevičius – triatlonininkas: plaukimas, dviračių sportas ir bėgimas jam yra įprastos sporto šakos.
- Jis yra ne kartą yra įveikęs Ironman varžybas, keliolika maratonų ir ultramaratonų.
- Taip pat jis yra profesionalus animatorius, įkūręs animacijos studija "Meinart" ir režisavęs populiariausią lietuvišką animacinį filmą „Kakė Makė: Mano filmas“. Jis tapo pirmuoju lietuviu, kurio animacinis darbas „The Perfect Fit“ buvo įtrauktas į Disney+ platformą.
- Su žmona Meinardas augina du vaikus.
