Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Šeimos verslą įkūrę kauniečiai pietumis vaišina senjorus, maisto veža medikams: „Viską atperka emocijos“

„Tu nepardavinėji tik čebureko ar kibino, bet tu parduodi idėją, istoriją ir gerą jausmą“, – sako kaunietė Karolina Barišauskienė, kartu su vyru Daliumi pernai vasarą įkūrę šeimos užkandinę „Kibi Čibi“. Kada duodi kitam – tau viskas grįžta atgal. Be didelių pastangų ar stipraus rinkodaros plano. Nors karantino laikas sunkus daugumai verslų, tačiau „Kibi Čibi“ veiklos nenutraukė, o maistu dalinasi ir su senjorais, ir su Kauno gydymo įstaigų medikais. Gerumo geno prasidėjus karantinui šeimai ieškoti nereikėjo – jis buvo nuo pat jų veiklos pradžios.
Kaune esanti šeimos užkandinė „Kibi Čibi“
Kaune esanti šeimos užkandinė „Kibi Čibi“ / Asmeninio archyvo nuotr.

Vasario 3 dieną Karolinos ir Daliaus šeima šventė gimtadienį. Tiesa, ne savo. Jų įkurtai šeimos užkandinei sukako vieneri metai. Kiek daugiau nei po mėnesio verslo sąlygos pasikeitė – Lietuvoje paskelbtas karantinas.

„Taip, karantino metas yra ne pats geriausias laikas verslui. Tačiau galbūt mums lengviau, nei didžiosioms kavinėms, kurios siūlydavo dienos pietus ar praleisti vakarą vakarieniaujant su taure vyno. Mūsų užkandinėje nėra daug sėdimų vietų, tik vienuolika. Mes tiekiame maistą išsinešti“, – pasakojo K.Barišauskienė.

Kauniečių šeimos veikla šiemet buvo įvertinta – šių metų sausį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konkurse ji išrinkta bendruomeniškiausia įmone Lietuvoje mažų įmonių kategorijoje.

Lietuvoje – didesnės galimybės

Pasakojant šeimos užkandinės istoriją reiktų pradėti nuo pradžios. Visų pirma Karolinos vyras Dalius išėjo iš darbo policijoje. Tada apie dvejus metus dirbo Skandinavijoje.

„Užsidirbo pinigų ir atidarėme užkandinę. Nedidelę kavinukę. Vyras įdarbino savo mamą, kuri daug metų yra dirbusi maitinimo srityje. Ji atėjo su visais savo receptais.

Mūsų idėja – pasiūlyti žmogui šviežią, skanų ir nebrangų maistą. Mes turime vos keletą patiekalų: įvairių rūšių naminių čeburekų, kibinų, varškės spurgų, vištienos sultinį, dienos pyragą. Tačiau mūsų idėja kuriant verslą nebuvo tik maistas, mūsų verslas buvo kuriamas galvojant apie bendruomeniškumą“, – sakė D.Barišauskienė.

Ilgam likti užsienyje D.Barišauskienės vyrui minčių nebuvo, apie darbą svetur nesvajojo ir pati Karolina.

„Čia mūsų tėvai, mūsų artimieji, tėvynė, ir man atrodo, kad mes Lietuvoje turime labai dideles galimybes kurti, daryti, siekti. Reikia jas visas išnaudoti. Jeigu nebūtų įmanoma, tada gal būtų galima galvoti apie užsienį.

Taip, galbūt čia ne viskas greitai, ne viskas taip paprastai, kaip norėtųsi, bet aš net neabejoju, kad užsienyje būtų dar sunkiau, nes tai nėra tavo šalis, tai nėra tavo kalba. Aš manau, kad Lietuva suteikia labai daug galimybių, tik reikia mokėti jas pasirinkti“, – sakė K.Barišauskienė.

Asmeninio archyvo nuotr. /Kaune esanti šeimos užkandinė „Kibi Čibi“
Asmeninio archyvo nuotr. /Kaune esanti šeimos užkandinė „Kibi Čibi“

Gerumas neatėjo sulig karantinu

Pasak pašnekovės, šeimos užkandinė yra visiškai nepopuliarioje vietoje, kauniečiams žinomoje kaip „aklųjų sankryža“, o išvertus iš kauniečių kalbos tai reikštų, kad užkandinė įsikūrusi greta Kauno aklųjų ir silpnaregių centro.

Kiekvieno versto vienas iš didžiausių tikslų yra išlikti. Jei mes neparduosime, tai negalėsime daryti gerų darbų. Tai tarsi toks ciklas.

„Esame nedidelis šeimos verslas, neturime daug pinigų investicijoms. Tai reiškia, kad gyveni iš to, kad tavimi žmonės pasitiki ir pas tave lankosi ne tik dėl to, kad tu skaniai gamini, nes juk daug kas skaniai gamina. Bet yra ir malonus aptarnavimas, ir pasitikėjimas tavimi, lankstumas. Mažų šeimos verslų prioritetas yra būtent lankstumas. Jei reikia – nubėgsim savaitgalį ir iškepsim.

Mes aplink save bandome burti ratą žmonių, norime prisidėti prie bendruomeniškumo skatinimo. Žinoma, svarbus ir pats verslas – kiekvieno versto vienas iš didžiausių tikslų yra išlikti. Jei mes neparduosime, tai negalėsime daryti gerų darbų. Tai tarsi toks ciklas.

Todėl ir dabar yra bendruomenė žmonių, kurie karantino metu iš mūsų užsisako maisto“, – kalbėjo pašnekovė.

Taip yra todėl, kad gerumas į šeimos verslą neatėjo sulig karantinu. Jo buvo ir seniau. Įkūrę užkandinę ir pradėję veiklą kauniečiai pastebėjo, kad greta esančiame rajone gyvena nemažai senjorų.

„Ir jiems 1,30 euro kainuojantis kibinas atrodo brangu. Kai supratome, kad visų pamaitinti negalime, tada sugalvojome akciją ir savo klientams pasiūlėme padovanoti senjorams pietus, tai yra palikti kelis eurus prie savo mokamos sąskaitos.

Nuo birželio mėnesio visi kartu padovanojome per tūkstantį pietų. Klientai ateidavo, nupirkdavo arba tiesiog palikdavo po tris eurus, o atėję senjorai nuo lentos nusikabindavo lapelį, kurį išsigrynindavo į pietus“, – pasakojo K.Barišauskienė.

Asmeninio archyvo nuotr. /Kaune esanti šeimos užkandinė „Kibi Čibi“
Asmeninio archyvo nuotr. /Kaune esanti šeimos užkandinė „Kibi Čibi“

Maisto nuveža ir medikams

Lietuvoje prasidėjus karantinui kauniečiai bendradarbiauja su asociacijomis ir seniūnaičiais ir pietus tiekia tiems senjorams, kuriems to labiausiai reikia.

„Senjorus raginame likti namuose, o pietus jiems pristato seniūnaitis. Tuo tarpu klientams, norintiems prisidėti prie šios idėjos, suteikiame galimybę po tris eurus mums tiesiog pervesti“, – kalbėjo K.Barišauskienė.

Dar šeima bendradarbiauja su „Keturlapio dobilo“ centru, kurie padeda nupirkti maisto produktų senjorams ar parūpinti jiems karšto maisto.

Kauniečiai taip pat prisideda prie pagalbos medikams bei į įvairias Kauno ligonines gabena maistą.

Kaune veikia ir šio miesto verslininkų įkurta uždara grupė, kurios nariai padeda tiems, kam būtina pagalba.

„Ten bendraujame ir bandome pasidalinti, kas, kam ir kada galime nuvežti maisto ir panašiai. Mes esame mažesni, tad kiekvieną dieną negalime padėti, vežti maisto medikams. Viską darome iš savo kišenės, bet retkarčiais būtinai nuvežame ir į mobilų punktą, ir į ligonines“, – kalbėjo kaunietė.

Maistas – ne auka, o dovana

Kalbėdama apie šeimos verslo idėją dalintis maistu, apie pagalbą senjorams ir medikams, K.Barišauskienė visų pirma kalba ne apie auką, paramą, tačiau apie dovaną. O paklausta apie grįžtamąjį ryšį trumpam susimąsto. Tas ryšis, sako ji, yra žmonės.

Senjorai, kurie dar iki karantino nedrąsiai praverdavo duris, iš pradžių stebėdavosi, kad juos vaišina nepažįstami žmonės.

„Tai nėra auka, tai nėra parama. Mūsų idėja – kad senjorai galėtų ateiti ir jaustis smagiai, pasivaišinti ir kad jie nejaustų, jog yra remtini. Mes juk neskirstydavom, žmogus gauna daugiau ar mažiau pajamų.

Dabar tik, karantino metu, labiau atkreipiam dėmesį į tai, kam reiktų pagalbos. Bet pirminė idėja buvo atkreipti dėmesį į senjorų vienišumą.

Būna, kad jie turi pinigų, bet neturi su kuo pasikalbėti. Viską atperka jų istorijos, jų padėkos, jų nuostaba, emocijos, džiaugsmas. Ir dar svarbūs yra mūsų klientai, kurie duodami jaučiasi bendruomenės dalimi, mūsų verslo dalimi. Jie ne tik perka maistą, bet perka ir gerą jausmą“, – sakė K.Barišauskienė.


Portale 15min startavęs „Audimo“ inicijuotas projektas „Vardan tos“ skirtas papasakoti apie didelę širdį turinčius žmones. Jie neturi kada nuobodžiauti ir niurzgėti, nes ieško būdų, kaip padėti tiems, kuriems šiuo metu yra sunkiau. Tokių žmonių yra ir šalia jūsų? Papasakokite apie juos, o mes pasidalinsime jų istorijomis su visais skaitytojais!

Istorijų herojams „Audimas“ padovanos savo naujosios nacionalinės kolekcijos Vardan tos“ gaminį, kurį jie galės išsirinkti patys.

Jūsų laiškų laukiame el.paštu vardantos@15min.lt iki gegužės 10 d.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius