Šis tekstas skelbtas proginiame 15min laikraštyje apie prognozes po 20 metų.
Kai tik pradedame kalbėti apie pokyčius Katalikų Bažnyčioje, pirmiausia iškyla du klausimai – moterų kunigystės ir celibato. „Apsiženytų tie kunigai ir būtų ramu – nei slaptų vaikų, nei pedofilijos“, – pasigirsta. Kažin ar leidimas kunigams turėti šeimas išspręstų jų problemas ar apsaugotų Bažnyčią nuo skandalų. Vargu. Gal todėl ir neverta tikėtis, kad šis klausimas bus stipriau pajudintas per kelis ateinančius dešimtmečius. (Nors kas čia žino.)
Galvojant apie moterų kunigystę, atminty iškyla kartą išsprūdęs toks mano mamos atodūsis: „Jeigu jau eit į vienuolyną, tai nebent iškart vyresniąja...“ Perfrazuokim: jeigu į Bažnyčią – tai tik prie altoriaus? Ar subręstume tokiam pokyčiui per dvidešimt metų – kažin. Bet... jeigu atsiranda vis daugiau nuolatinių diakonų, kuriais tampa vedę pasauliečiai, galgi ateis laikas, kai ir moterys taps diakonėmis?
