Pasak Ramūno Matonio, šiuo metu situacija stabilizavosi. Jei nuo 2020 metų kiekvienais metais buvo registruojama 10-15 proc. daugiau sukčiavimo atvejų, pernai 6 proc. sumažėjo. Šiais metais fiksuota 9 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
„Bet atsižvelgiant į teisinių tyrimų skaičių ir išviliotas pinigų sumas, matome grėsmingą situaciją. Vien per šių metų pusmetį vykdoma 250 tyrimų ir išviliotų 20 mln. eurų. Vienos įmonės darbuotojai per kelis kartus sukčiams pervedė 1,8 mln. eurų. Reikėtų įvertinti ir tai, kad ne visi sukčiavimo atvejai yra fiksuojami, nes žmonės tiesiog netiki, kad gali atgauti pinigus. Kitiems gėda prisipažinti, kad tapo sukčių auka“, – teigia R.Matonis.
Policijos atstovo manymu, sukčiams apgauti lengviau, kai momentiniai bankiniai pavedimai padaromi iš mobilaus telefono važiuojant automobiliu, bendraujant ar užsiimant kita veikla. „Pavedimai yra padaromi labai greitai iš mobiliųjų aplikacijų, ypač jei sumos nedidelės ir tik vėliau žmogus supranta, kad padarė klaidą“, – sako R.Matonis.
Investicinis sukčiavimas ir nuorodos į netikras svetaines
Sukčių aukomis gali tapti bet kas. „Telefoninių sukčių aukomis dažniau tampa senjorai, o jaunesni, labiau išsilavinę žmonės nukenčia nuo investicinio sukčiavimo“, – teigia R.Matonis.
Policijos atstovas kalbėdamas apie investicinį sukčiavimą sako, kad tai dažniausiai prasideda nuo telefono skambučio, kai sukčius apsimetęs konsultantu pasiūlo investuoti pinigus ir gauti greitą grąžą. Atsiunčiama nuoroda, prie kurios prisijungus žmogus mato kaip auga investuoti pinigai. Viskas prasideda nuo nedidelių sumų 100-200 eurų. Per kelias dienas investicija užauga 2-3 kartus. Vėl sulaukiama skambučio, siūloma investuoti daugiau, pervedamos sumos didėja ir dažnėja. O kai ateina laikas atsiimti pinigus, jų negauna, paskyra užblokuojama.
R.Matonis pasakoja, kad jei anksčiau buvo paplitusios apgaulės pranešant apie artimo žmogaus nelaimę, avariją, tai dabar metodai modernėja – siunčiami SMS ar elektroniniai laiškai apie kelių taisyklių pažeidimus, pranešimai iš mokesčių inspekcijos ar e-sveikatos, prašoma atnaujinti duomenis paspaudus nuorodą, kuri nuveda į netikrą svetainę. „Suvedus prisijungimo duomenis, labai greitai sąskaita ištuštinama. Svarbiausia, nespausti ant atsiųstos nuorodos, nes valstybinės institucijos jų nesiuntinėja“, – teigia policijos atstovas.
Ištiriama apie 20 proc. visų sukčiavimo atvejų, pavyksta susigrąžinti 30 proc. pinigų. „Apie kiekvieną sukčiavimo atvejį labai svarbu pranešti policijai ar kibernetiniam saugumo centrui, kad būtų užblokuota netikra svetainė ar telefono numeris“, – pabrėžia R.Matonis.
Sukčiai dažnai „žaidžia“ žmonių emocijomis
Pasak psichologo Edvardo Šidlausko, sukčiavimo atvejai yra tarsi visuomenės psichosocialinė diagnostika: „Žmogus pasakoja, kad jautėsi kaip sapne – tai rodo, kad buvo pataikyta į stiprią emocinę žaizdą, jį slėgė vienatvė ar skolų našta. Kai tokioje būsenoje pasiūlomas sprendimas, savikontrolės mechanizmai išsijungia ir žmogumi galima manipuliuoti pagal sukčių schemą. Kadangi mes visi turime tokių problemų, taip gali nutikti bet kam. Vienintelis kelias – geriau pažinti save, dirbti su savo traumomis, stiprinti emocinį intelektą.“
Sukčiai dažnai „žaidžia“ žmonių emocijomis. E.Šidlauskas pasakoja, kad tai gali būti baimė, nerimas, godumas – kai tikimasi greito pelno arba romantiniai jausmai, kai vyresnio amžiaus moteriai parašo jaunas, sportiškas vyrukas iš trečiųjų šalių arba atvirkščiai – solidaus amžiaus vyriškį pradeda vilioti gražuolė iš Azijos. „Emocijos tampa tokios stiprios, kad žmogus negali pasikliauti sveiku protu“, – teigia psichologas.
E.Šidlauskas prisimena atvejį, kai 20 tūkst. eurų moteris pervedė vyriškiui – simpatiškam atsargos karininkui. Šiuo atveju „silpnoji vieta“ buvo vienatvės jausmas.
Informacijos perteklius, išsiblaškymas – tampa sukčiams palanki masinė epidemija
Kaltos gali būti ne tik emocijos. Psichologas prisimena ir savo asmeninį atvejį, kai jo paprašė pervesti muito mokestį. Kadangi daug ką perka internetu, net nesusimąstė, kad tai gali būti sukčių schema – jį apsaugojo tik banko kelių pakopų apsauga. „Buvau praradęs budrumą, o jį prarandi todėl, kad visko turime per daug, esame išsiblaškę, nesugebame išlaikyti dėmesio – tai jau tampa masine epidemija“, – sako E.Šidlauskas.
Pasak psichologo, sukčiai – puikiai pasiruošę, turintys psichologinių žinių, jie nedaug kuo skiriasi nuo teroristų, paprastas žmogus neturi šansų išvengti jų pinklių.
„Jei negali patikrinti pateiktos informacijos, emociškai esi paveiktas, ir iš tavęs reikalauja pinigų – šie trys dalykai signalizuoja, kad yra pavojus. Sustok, nesiderėk, duok sau laiko, išjunk telefoną. Jei tai rimta – sprendimą priimsi kitą dieną“, – pataria E.Šidlauskas.
Psichologo manymu, svarbiausia – investuoti į save, savo psichinę sveikatą, ugdyti atidumą ir kurti saugią aplinką.
Medijų rėmimo fondas projektui „Atsparumo kodas “ skyrė 110 000 eurų dalinį finansavimą.
