Ji Aurimo Mikalausko vedamoje laidoje „Pradėk Iš naujo“ pasidalijo, kaip tam galima užkirsti kelią dar vaikystėje bei kaip galima pradėti sveikti jau suaugus. Kviečiame skaityti pokalbio ištrauką.
Aurimas Mikalauskas: Ką daryti tėvams, kurie pastebi, kad vaikas apsėstas minčių apie savo kūną, maistą, svorį? Kas prisidėjo prie tavo valgymo sutrikimų vystymosi vaikystėje?
Ieva Gerčienė: Čia tikrai labai sudėtinga, nes vaikas savo galvoje jau susikūrė istoriją. Aš pati auginu dukrą, kuriai keturiolika metų ir aš matau, kad jos santykis su maistu yra sveikas, bet nėra garantijų, kad taip ir liks.
Aš iš savo pusės padariau viską geriausiai, kaip galiu, kaip mama. Ji manęs niekada nėra mačiusi lipančios ant svarstyklių, niekada nėra girdėjusi kažką blogo sakant apie save ar kitus, pas mus šeimoje griežtai nekomentuojami kitų žmonių kūnai.
Niekada nėra pasakyta, kad kažko turėtų nevalgyti dėl to, kad sustorės. Galima kitas priežastis įvardyti jei nori, kad vaikas valgytų vertingesnį maistą. Ir tai nėra jokios garantijos. Aš iš savo pusės galiu padaryti geriausia, ką galiu, bet aš nežinau, ar jai kažkur kažkas kažkada kažko nepasakys.
Mes šiomis temomis pasikalbame. Kartą grįžo iš mokyklos, jai buvo gal dešimt metų, ir mokykloje buvo mergaitė, kuri ir aukšta, ir truputį stambesnio sudėjimo. Dukra grįžusi papasakojo, kad ji su draugėmis nebevalgo pietų, kažkam pasakiusi, kad jaučiasi stora, kažkas galbūt pakomentavo išvaizdą. Aišku, socialinės medijos labai nepadeda.
Iš kitos pusės, mano laikas turėjome žurnalus. Man jie labai prisidėjo prie mano valgymo sutrikimų. Tuo metu skaičiau žurnalą „Panelė“ ir kiekviename jų buvo lieknėjimo istorija. Tai buvo įdomiausia skiltis, kurią aš turėdavau būtinai perskaityti.
Kai dabar atsuku laiką atgal, kiekvienoje istorijoje būdavo merginos nuotrauka prieš ir po, tai parodo, kad mes aukštiname dietas, pasakojame kaip sėkmės istoriją. Ir ten, pavyzdžiui, pasakojama, kad mergina per dieną suvartoja 800 kalorijų, nors net vaikas turi suvalgyti daugiau.
Tačiau tuo metu nebūdavo jokio papildomo redakcijos komentaro, kad nebandykite to namuose ir panašiai. Tai pateikiama taip, kad tokiu būdu žmonės meta svorį ir tada ką tu galvoji, kai jį išbandai ir tau nepavyksta, nes realiai negali išgyventi su tiek kalorijų? Pasikankinsi kelias dienas ir tavo kūnas norės atsigriebti tiek emociškai, tiek fiziškai.
A. M.: Kiek pamenu, kūnas įeina į tokią mobilizacijos būseną, kai jaučia stresą vien dėl to maisto stygiaus, yra išlikimo režime. Pradeda taupyti energiją, reiškia ir smegenims lieka mažiau, pradedi negalvoti, užsideda smegenų rūkas ir panašiai.
I. G.: Ir tada maistas tau tampa dominuojančia mintimi. Aš kažkada skaičiau knygą apie koncentracijos stovyklas ir joje pasakojama apie išsilavinusius vyrus, profesorius, gydytojus, teisininkus, kurie vakarais susirinkę svajodavo, kaip grįžę namo valgys.
Man, kaip turėjusiai valgymo sutrikimą, tas iš karto užsifiksavo – kas atsitinka su tavo smegenimis, kai negauni pakankamai maisto – tavo smegenys tik apie tai ir galvoja, nes reikia, kad išgyventum. Tačiau kokia yra problema?
Tarkim, paskaitei „Panelės“ žurnalą, pabandei 800 kalorijų dietą, pamatei, kad duok Dieve ištempei tris dienas ir po to prisivalgei ir kaltini tu tai save. Čia aš neturiu valios, čia aš esu problema, kai iš tiesų problema yra dietos, tas neteisingas būdas mesti svorį ir apskritai, kad mes tai taip išaukštiname.
Man labai įdomu, jei mes paimtume dvi moteris – viena, kuri laimėjo Nobelio premiją, kita – numetė 25 kilogramus. Įdomu, kuri gautų daugiau pagyrų. Tai kažkuria prasme visiškai iškrypęs požiūris
A. M.: Koks yra gijimo kelias? Nuo ko prasideda valgymo sutrikimų gydymas?
I. G.: Šioje vietoje du dalykai yra svarbūs: teisingos žinios ir palaikymas, nelikti vienam. Jei, sakykim, kažkas nelabai sau gali leisti terapeutą, aš esu sukūrusi tokią narystę, kur darau seminarus kas mėnesį, praktinius užsiėmimus, atsakau į klausimus. Už minimalią investiciją galima bent tokią pradžią pasidaryti.
Jei ieškoti specialisto, tai labai svarbu atsirinkti. Aš pati esu susidūrusi, kai į mane kreipėsi moterys, kai padirbus mes turime labai gerą rezultatą ir gana greitai, o ten dirbo ir neturėjo. Tai nereiškia, kad specialistas blogas, tiesiog tau netiko. Kažkas kitas puikiai apie tą specialistą atsiliepia, o gal atvirkščiai, su manimi kažkas dirbo ir jam atrodė vidutiniškai. Tai svarbu nebijoti bandyti.
Pastebėjau, kad dažnas atvejis, kai žmogus kreipiasi į psichoterapeutą ir jei pirma patirtis buvo bloga, tai daugiau ir neis. Labai svarbu nebijoti bandyti, jog pajustum, kad specialistas tikrai tavo.
Daugiau Ievos Gerčienės minčių apie valgymo sutrikimus, jų vystymąsi, populiarias dietas, psichoterapiją ir kt., išgirsite klausydami visą „Pradėk Iš Naujo“ pokalbį – jį rasite čia. Taip pat kviečiame išgirsti ir antrą pokalbio dalį – būtent joje Aurimas Mikalauskas su Ieva Gerčiene kalbėjo apie tai, kaip gydomos valgymo sutrikimų šaknys, kodėl yra tiek blogų tėvų, kodėl kartais nesąmoningai nenorime numesti svorio, kas nutinka, kai supranti, kad problema esu tu pats, ką reiškia „pinigų blokai“ ir kt. Ją rasite čia, skirtą ištikimiausiems laidos žiūrovams.
