Pasak Ugniaus, apsisprendus nebetęsti studijų universitete jam palengvėjo, tačiau artimieji tai vertino atsargiai.
Netrukus jis pasirinko elektriko modulinę profesinio mokymo programą Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje. Kadangi didesnė studijų dalis buvo skirta praktiniams įgūdžiams lavinti, Ugniui mokytis labai patiko.
„Viską, ką išmoksti, gali iš karto išbandyti. Tai skyrėsi nuo universiteto, kur labai daug teorijos“, – pasakojo Ugnius. Jis neslėpė, kad prieš stodamas į universitetą ir vėliau, nusprendęs nebetęsti informatikos studijų, jis ieškojo alternatyvų aukštosiose mokyklose. Tačiau to, ko ieškojo – labiau praktinio, konkretaus darbo, – ten nerado.
„Universitete ruošiami inžinieriai, projektuotojai ir panašūs specialistai. O man norėjosi viską išbandyti pačiam – montuoti, meistrauti. Tai ir radau profesinėje mokykloje“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot jo, svarbiausia – suprasti, kas tinka būtent tau. „Tėvams nelabai patiko mano sprendimas nesimokyti universitete, bet kai paaiškinau, kad nenoriu ilgai studijuoti ir po to dirbti nemėgstamą darbą, suprato ir palaikė mane. O dabar džiaugiasi matydami, kad į darbą einu kaip į šventę“, – kalbėjo Ugnius. Pasak jaunuolio, jo patirtis pakeitė artimųjų požiūrį į profesinį mokymą.
Pameistrystė įmonėje baigėsi pasiūlymu: „Gal pasilik pas mus dirbti?“
Nors jau nuo pirmųjų pamokų jis jautė, kad pasirinko tinkamą kelią, galutinai tuo Ugnius įsitikino atlikdamas pameistrystę įmonėje UAB „City Service Engineering“.
„Galbūt man pasisekė, nes patekau į objektų priežiūros sektorių, kuris man ir buvo įdomiausias. Norint išspręsti problemą, reikia žinoti, kaip veikia visa sistema, t.y. turėti kompetencijų. Kiekvieną dieną kartu su įmonės darbuotojais spręsdavome vis naują iššūkį. Man patiko, kad nebuvo monotonijos, neįdomių darbų“, – pasakoja Ugnius.
Pasibaigus pameistrystei, jis sulaukė pasiūlymo likti dirbti įmonėje. „Kas gali būti geriau, kai iškart po praktikos esi kviečiamas dirbti?“ – šypsosi jis.
Vertindamas mokymąsi pameistrystės būdu, jis įžvelgia daug privalumų: „Tai greičiausias būdas pamatyti savo pasirinktos profesijos naudą. Dar būdamas pameistriu gavau atlyginimą, o baigęs mokslus – darbą su tikrai gera alga. Manau, tai vienas greičiausių būdų pradėti karjerą.“
Pameistrystė – pasiteisinęs būdas pritraukti jaunus darbuotojus
UAB „City Service Engineering“ rinkodaros vadovas Nerijus Potapovas sako, kad dalyvaujant Europos socialinio fondo agentūros vykdomame projekte „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ įmonėje pameistrystės būdu mokėsi 22 mokiniai. Jie atvyko iš įvairių profesinių ir aukštesniųjų mokymo įstaigų, o jų specialybės apėmė atsinaujinančios energetikos, elektros ir santechnikos, ŠVOK sistemų bei mechatronikos sritis.
„Tai sritys, kurios yra itin svarbios mūsų veiklai, todėl aktyviai kviečiame šių krypčių mokinius ir studentus“, – sako jis.
Anot pašnekovo, pameistrystė leidžia kryptingai ugdyti būsimus darbuotojus.
„Pastebime aiškias švietimo ir darbo rinkos tendencijas: kolegijose šių specialybių studentų skaičius mažėja, o profesinėse mokyklose jaučiamas augantis susidomėjimas. Tai siejame su aukštesniais stojimo reikalavimais į kolegijas, įskaitant privalomą matematikos egzaminą, bei didesniu praktinio mokymosi akcentu profesinio mokymo įstaigose“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot jo, pameistrystė yra efektyvus būdas pritraukti būsimus specialistus ir juos ugdyti pagal įmonės veiklos poreikius.
„Viena didžiausių naudų – galimybė įtraukti pameistrius į veiklą ir parengti juos būtent pagal mūsų įmonė poreikius“, – teigia N.Potapovas.
Jo teigimu, pameistrystė suteikia verslui galimybę kryptingai formuoti būsimų darbuotojų kompetencijas ir užtikrinti kvalifikuotos darbo jėgos tęstinumą.
„Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu rinkoje dirbančių specialistų vidutinis amžius dažnai viršija 50 metų, akivaizdu, jog būtina investuoti į naujos kartos specialistų rengimą.
Pameistrystė leidžia spręsti šį klausimą ir stiprina įmonės, kaip atsakingo darbdavio, įvaizdį“, – sako pašnekovas.
Kalbėdamas apie iššūkius, N. Potapovas išskiria vidinį pasirengimą: „Didžiausias iššūkis buvo motyvuoti darbuotojus skirti laiko pameistrių ugdymui. Praktinis mokymas reikalauja papildomų pastangų, tačiau tai kartu skatina gerinti vidinę komunikaciją ir kurti palankesnę mokymosi aplinką įmonėje.“
Ugdo paklausių specialybių darbuotojus
Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla projekte „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ dalyvauja nuo 2023 metų. Pasak Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos profesinio mokymo skyriaus vedėjos Dangutės Staskonienės, pameistrystė sulaukia vis didesnio mokinių susidomėjimo.
„Vis daugiau mokinių nori ne tik mokytis teorijos, bet ir išbandyti save realiose darbo vietose. Be to, pameistrystė suteikia galimybę gauti atlygį ir stipendiją, o tai dar labiau motyvuoja“, – sako ji.
Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje ruošiami itin paklausūs specialistai – elektrikai, atsinaujinančios energetikos įrangos montuotojai, suvirintojai, ŠVOK sistemų montuotojai ir santechnikai.
„Aktyviausiai į pameistrystę įsitraukia elektriko ir atsinaujinančios energetikos mokiniai, nes jiems praktinis mokymasis ypač svarbus“, – pažymi D.Staskonienė.
Vertingos net ir ne visai sėkmingos patirtys
Per kelerius metus augo ir įmonių susidomėjimas. „Verslui svarbu turėti galimybę parengti darbuotojus pagal savo poreikius. Todėl pameistrystė naudinga abiem pusėms“, – sako ji. Vis dėlto ne visos patirtys būna sklandžios. „Kartais įmonės tikisi didesnės motyvacijos, o kartais pats mokinys supranta, kad pasirinkta profesija jam netinka. Tačiau ir tokios patirtys yra vertingos – jos padeda geriau pažinti save ir pasirinkti tinkamą kelią“, – pabrėžia pašnekovė.
Projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos apie pameistrystę skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/.
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
