Pasak Vaidos, nuo stalo ji nebuvo pakilusi niekur, išskyrus vieną nuėjimą į tualetą. „Juokais paprašiau kolegų pasaugoti mano taurę, nors ten jau buvo likęs tik nuo ištirpusių ledukų susidaręs vanduo. Bet nenorėjau užsisakyti dar, tikėjausi, kad visą vakarą „pražaisiu“ su ta viena taure“, – prisiminė moteris.
Sugrįžusi prie stalo ji ir vėl pasinėrė į pašnekesius, kartais pakeldama apytuštę taurę ir gerdama joje esantį skysčio likutį. Nieko kito, anot Vaidos, ji nevartojo.
„Apie 1 val. nakties kompanija pradėjo skirstytis, pakilau ir aš. Dalis kolegų ėjo į priešingą pusę, o aš iki vietos, kur planavau kviestis pavežėją, ėjau kartu su keletu prie to paties stalo bare sėdėjusių jaunesnių vyrukų. Juokavome, kad turiu būti dėkinga už saugią palydą. Pamenu, pradėjau telefone ieškoti pavežėjo programėlės. O tada pasidarė silpna“, – paskutinį ryškų momentą iš to vakaro atpasakojo Vaida.
