D.Juočiūnaitė mokėsi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre pagal žirgininkystės darbuotojo modulinę profesinio mokymo programą. Į studijas ją nuvedė vaikystės svajonė.
„Mano kaime žirgų nebuvo, tačiau nuo vaikystės apie juos svajojau – žiūrėdavau filmus apie žirgus, o pradinėse klasėse net kuprinė buvo su žirgais. Atrodo, kad viskas aplink mane tada buvo susiję su šiais gyvūnais. Jie man visada labai patiko. Todėl vėliau nusprendžiau pabandyti įgyvendinti savo svajonę – dirbti su žirgais, nes juos labai myliu“, – dalijasi D. Juočiūnaitė.
Mokslai truko dvejus metus ir apėmė platų žinių spektrą – nuo žirgų anatomijos ir sveikatos iki jų treniravimo, priežiūros ir jojimo pagrindų. Vis dėlto svarbiausiu tiltu karjeroje tapo pameistrystė „Royal Horse Resort“ žirgyne Alytaus rajone, Baltasodžio kaime.
Mano kaime žirgų nebuvo, tačiau nuo vaikystės apie juos svajojau – žiūrėdavau filmus apie žirgus, o pradinėse klasėse net kuprinė buvo su žirgais.
„Mokymo įstaiga man pasiūlė pameistrystę „Royal Horse Resort“. Atėjau pabandyti – ir čia ir likau“, – pasakoja D. Juočiūnaitė.
Pasak jos, teorinės žinios mokykloje suteikė svarbius pagrindus, tačiau tik dirbant žirgyne profesijos subtilybes buvo galima pajausti iš arti.
„Neturėjau patirties, todėl iš pradžių man buvo skiriamos paprastesnės užduotys – nuvesti žirgus į vaikštynę ar lauko levadą, sutvarkyti inventorių. Vėliau mokiausi balnoti, dirbti su žirgais manieže. Taip po truputį įsitraukiau į visus darbus“, – sako ji.
D.Juočiūnaitė neslepia – pirmieji žingsniai nebuvo lengvi. Nors meilė žirgams lydėjo nuo vaikystės, realybėje teko įveikti ir baimę.
„Prisipažinsiu, iš pradžių buvo nejauku, nes žirgas – didelis gyvūnas. Tai ne kačiukas ar šuniukas, bet dirbdama po truputį įsidrąsinau“, – prisimena pašnekovė.
Prisipažinsiu, iš pradžių buvo nejauku, nes žirgas – didelis gyvūnas. Tai ne kačiukas ar šuniukas, bet dirbdama po truputį įsidrąsinau.
Pameistrystė truko apie du mėnesius ir tapo svarbiu startu profesinėje veikloje. Šiandien Dovilė tame pačiame žirgyne dirba jau beveik metus. Jos kasdienybė – rūpinimasis žirgais, balnojimas raiteliams, darbas manieže, treniruotės ir įvairūs kiti darbai.
„Mano darbas labai įvairus – prižiūriu žirgus, išvedu į vaikštynę arba levadą, balnoju raiteliams, padedu treniruotėse ir varžybose. Šioje profesijoje nėra rutinos – kasdien nutinka kažkas naujo“, – sako ji.
Žirgyne, kuriame dirba Dovilė, gyvena apie 70 žirgų. Tarp jų yra ir sportinių, ruošiamų konkūrams, ir vadinamųjų mokyklinių žirgų, su kuriais dirba pradedantieji raiteliai ar vaikai. Čia vyksta ne tik treniruotės, bet ir edukacijos, renginiai.
Per laiką ji įgijo ne tik praktinių įgūdžių, bet ir ypatingą ryšį su gyvūnais.
„Žirgai, kaip ir žmonės, turi skirtingus charakterius – vieni energingesni, kiti ramesni ar jautresni. Su jais reikia sukurti ryšį. Smagu, kai arklys tave atpažįsta iš tolo, prieina, prisiglaudžia, guguoja“, – pasakoja ji.
Pasak Dovilės, pameistrystė buvo itin svarbi jos profesiniame kelyje.
„Atėjau turėdama tik teorinių žinių, todėl pameistrystė buvo tarsi pirmas startas į tolimesnį kelią. Ji labai padėjo suprasti, kaip viskas vyksta realiame darbe“, – sako ji.
Svarstantiems pameistrystęs kelią Dovilė rekomenduoja pabandyti ir patirti, ar profesinis pasirinkimas teisingas.
„Jei patiks – galbūt čia ir liksi, o jei ne – bent jau žinosi, kad tai ne tavo kelias“, – sako D. Juočiūnaitė.
Merginos istorija rodo, kad pameistrystė gali padėti ne tik įgyti profesiją, bet ir įgyvendinti vaikystės svajonę. Kartais tereikia pirmo žingsnio – nuspręsti pabandyti.
Projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos apie pameistrystę skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/.
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
