Ar etiketo taisyklės nėra senamadiškas formalumas? Kaip rašyti taisyklingai ir skoningai? Į šiuos klausimus portalui 15min atsako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) prorektorė, etiketo ir dalykinės komunikacijos specialistė doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė, asmens prekės ženklo ir organizacijų įvaizdžio kūrimo konsultantė-trenerė Alvyda Jasilionytė bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) Konsultacijų grupės vadovė Sigita Sereikienė.
Ar etiketas – pasenęs formalumas?
Pasak Ž. Sederevičiūtės-Pačiauskienės, etiketas rašant šventinius sveikinimus iki šiol išlieka labai svarbus. Tai – santykio ir pagarbos forma, padedanti orientuotis skirtingose bendravimo situacijose. Koks bus konkretaus sveikinimo tonas, daugiausia priklauso nuo to, koks yra mūsų ryšys su adresatu: ar sveikiname kaip institucijos atstovas, ar kaip kolega, ar tiesiog kaip žmogus, draugas, pažįstamas.
„Oficialiuose sveikinimuose būtina išlaikyti pagarbą ir aiškų, profesionalų toną. Tačiau tai nereiškia sveikinti šaltai – šiluma gali būti subtili, pasakoma per nuoširdų palinkėjimą ar mandagius žodžius. Sveikiname dalykiškai, bet rašome ar sakome tai, ką išties norime pasakyti. Net ir sveikinant formaliai, palinkėjimas pasieks adresatą, jei bus nuoširdus.
Sveikinant artimesnius kolegas, tonas gali būti mažiau formalus, o sveikinant artimiausią komandą viduje – tinka ir neformalus sveikinimas. Visgi, ir sveikinant neformaliai reikia gerai apgalvoti žodžius, juos perteikti pagarbiai“, – tikina VILNIUS TECH prorektorė.
Adresatą ir situacijos formalumą, anot Ž. Sederevičiūtės-Pačiauskienės, turi atitikti ir sveikinimo kreipinys. Jei sveikiname nuo institucijos kitos institucijos vadovą ar kolektyvą, rašome „Gerbiamas, -a“, „Gerbiami“, nes tai universaliai suprantama pagarbos forma. Tuo tarpu su kolegomis ar bendradarbiais tinka „Mieli“ – šis kreipinys suteikia daugiau artumo, bet skamba vis dar profesionaliai.
„Kreiptis vardu ar pavarde – tai priklauso nuo santykio su sveikinančiu asmeniu. Galimi keli variantai: „Gerbiamas Vardeni“, „Gerbiamas Vardeni Pavardeni“ arba kreipiamasi nurodant pareigas. Vardu kreipiamės tada, kai santykis jau nusistovėjęs; pavardė ir titulai labiau tinka oficialioms situacijoms arba oficialiai sveikinant užsienio įmonės atstovą“, – pabrėžia etiketo ir dalykinės komunikacijos specialistė.
Kokie palinkėjimai laikomi tinkamais?
Kaip nurodo asmens prekės ženklo ir organizacijų įvaizdžio kūrimo konsultantė-trenerė A. Jasilionytė, visi palinkėjimai – tiek oficialūs, tiek neoficialūs – turėtų būti autentiški ir nuoširdūs, be jokių nusirašinėjimų. Jei rašome sveikinimą institucijos atstovui, geriau rinktis konkrečius profesinius palinkėjimus, jei artimesniam žmogui – labiau susijusius su emocijomis.
„Jei tai verslo sveikinimai, dažniausiai linkime dosnių, sėkmingų, sveikų, turtingų sėkmės ir laimės metų, prasmingų darbų, tikros sėkmės, nuoširdžios laimės, naujų tikslų, idėjų, vilčių, pelningų idėjų, išsipildžiusių planų, vaisingų darbo rezultatų, harmonijos, geros nuotaikos, naujų galimybių, sėkmingo bendradarbiavimo, sukurti erdvę kūrybai ir pan.
O asmeniniuose sveikinimuose dažniau pasirodo tokie linkėjimai: linksmų šv. Kalėdų, laimingų Naujųjų Metų, vilties, šviesos, geros sveikatos, neišsenkančios energijos, džiaugsmo, svajonių išsipildymo, Dievo malonės, laimingų, jaukių, ramių švenčių, santarvės, sveikatos, meilės metų“, – vardija pašnekovė.
Kalbėdama apie humorą ir kokiais atvejais jis tinkamas, A. Jasilionytė pabrėžia – tai gali būti puiki priemonė kurti ryšį, bet tik tada, kai pažįstame adresatą ir esame tikri, kad jis mus supras, neužsigaus. Su tuo sutinka ir Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
„Instituciniuose ar tarptautiniuose sveikinimuose humoro reikėtų vengti – ne todėl, kad jis netinkamas, bet todėl, kad rizika būti neteisingai suprastam yra per didelė. Komandos viduje, kur santykis artimas ir tonas natūraliai laisvesnis, lengvas, subtilus šmaikštumas yra visiškai priimtinas. Svarbiausia, humoras neturi užgožti sveikinimo esmės ir negali būti dviprasmiškas. Jei kyla abejonių – geriau nenaudoti“, – sako VILNIUS TECH prorektorė.
Ar galima naudoti emociukus?
Kartais ir trumpas, bet taiklus sveikinimas gali atrodyti šiltas ir nuoširdus. Todėl ilgis nėra svarbiausias sveikinimo kokybės rodiklis, tikina pašnekovės. Visgi, galima būtų sakyti, kad sveikinimo ilgis priklauso nuo to, kam jis skirtas. Oficialus sveikinimas efektyvesnis tada, kai yra aiškus ir trumpas – 2–4 sakinių. O komandoje, kur žmonės ir taip bendrauja dažnai, kartais pakanka ir vieno sakinio.
„Šiltas, nuoširdus žodis visada priimamas gerai, nepriklausomai, kokios trukmės ar ilgumo yra sveikinimas. Tad svarbiausia – aiškumas ir autentiškumas, bet ne teksto ilgis“, – teigia Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
Tiek ji, tiek ir A. Jasilionytė pastebi, kad elektroninėje erdvėje į sveikinimus vis dažniau įsilieja įvairūs jausmaženkliai, vadinamieji emociukai. Visgi, pabrėžia specialistės, šie oficialiuose tekstuose visiškai netinka – jie mažina formalumą ir gali būti suprasti kaip neprofesionalumo išraiška.
„Atviruke nederėtų naudoti jokių papildomų simbolių. Tarptautinėje komunikacijoje tai ypač svarbu, nes jie gali būti suprasti skirtingai dėl kultūrinių skirtumų. Tuo tarpu vidinėje komunikacijoje, komandos pokalbiuose internetu ar neformaliuose sveikinimuose jie yra visiškai priimtini, jei naudojami saikingai. Pavyzdžiui, vienas šventinis simbolis gali suteikti jaukumo, bet trys – jau kuria vaikiškumo įspūdį. Bendra taisyklė paprasta: kuo platesnė ir oficialesnė auditorija, tuo labiau laikomės minimalistinio, aiškaus stiliaus“, – akcentuoja pašnekovės.
Na, gerai – koks turėtų būti sveikinimo turinys, jau aišku. Tačiau ne ką mažiau svarbu yra ir tinkamai užbaigti, pasirašyti sveikinimą. Ką turėtume naudoti: vardą ir pavardę, tik vardą, pareigas, institucijos pavadinimą? Ar tinka prierašas „Nuoširdžiai Jūsų“? O gal jau pasenusios tokios mandagumo formos? Pasak VILNIUS TECH prorektorės, viskas vėl priklauso nuo mūsų ryšio su adresatu.
„Oficialiuose sveikinimuose visada geriau pasirašyti vardu, pavarde ir pareigomis – taip parodomas institucinis atstovavimas. Pusiau formaliame kontekste kartais pakanka tik vardo ir pavardės, ypač jei adresatas gerai pažįstamas, tačiau vis dar reikia sveikinti oficialiai. Su artima komanda arba neformaliomis progomis tinka vien tik vardas.
Tradicinės pabaigos, tokios kaip „Nuoširdžiai Jūsų“, šiandien atrodo kiek senstelėjusios. Šiuolaikinėje rašytinėje oficialioje komunikacijoje naudojame „Su pagarba“, kartais – „Su geriausiais linkėjimais“. Asmeniniuose laiškuose rašome ir „Nuoširdžiai“. Taigi, pabaiga taip pat priklauso nuo santykio su adresatu“, – nurodo Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
Kelios svarbios kalbos taisyklės
Rašant šventinius sveikinimus, kitus šventinius tekstus, svarbu ne tik tai, kokius linkėjimus pasirenkame, – būtina prisiminti ir esmines rašybos, skyrybos ir stiliaus taisykles. Apie jas portalui 15min pasakoja VLKK Konsultacijų grupės vadovė S. Sereikienė.
Pasak specialistės, kalbant apie Kalėdas ir Mišias, dažnai kyla klausimas, kaip pavadinimuose rašyti trumpinį šv. – didžiąja ar mažąja raide ir ar šį trumpinį apskritai būtina vartoti. Anot S. Sereikienės, pagal rašybos taisykles „trumpinys šv. tiek su žodžiu Kalėdos, tiek su žodžiu Mišios turėtų būti rašomas mažąja raide, nes nelaikomas tikrinio vardo dalimi“. Vis dėlto stilistiniais sumetimais kartais galima ir didžioji.
VLKK atstovė taip pat pažymi, kad būdvardžio šventas galima ir visai nevartoti, tačiau jis išties „sušildo sveikinimą, padaro jį jaukesnį“, todėl daugelis šio būdvardžio ar bent santrumpos neatsisako. Kalbėdama apie tikrinius Mišių pavadinimus, S. Sereikienė akcentuoja, jog tokiuose pavadinimuose abu žodžiai rašomi didžiąja raide, pavyzdžiui, Bernelių Mišios ar Piemenėlių Mišios.
Aiškindama, kodėl rašome Kalėdų sveikinimas, bet kalėdinis sveikinimas, S.Sereikienė primena: „Kalėdos – vienos svarbiausių krikščionių švenčių pavadinimas, todėl jis, kaip ir kitų švenčių pavadinimai, rašomas didžiąja raide“. Didžioji raidė išlieka ir tokiuose junginiuose kaip Kalėdų eglutė, Kalėdų dovanos, Kalėdų koncertas. Tuo tarpu kalėdinis yra būdvardis, todėl rašomas mažąja raide.
Kalbėdama apie sveikinimų formuluotes, VLKK Konsultacijų grupės vadovė pažymi, jog prielinksnio su konstrukcijos yra labai dažnos. Pavyzdžiui, sakoma: sveikinu su Kalėdomis, su Naujaisiais Metais. Tai nėra netaisyklingi pasakymai, sveikintojas gali juos rinktis. Tačiau sveikinimus galima formuluoti ir kitaip: sveikinti Naujųjų Metų proga, linkėti Laimingų, linksmų šv. Kalėdų! Gražių švenčių!
Sveikinimuose rašant kreipinius, įprasta į adresatą kreiptis gerbiamas, -a arba gerbiamasis, -oji. Visgi kai kada šie žodžiai sutrumpinami iki gerb. Pasak S.Sereikienės, tokio trumpinimo reikėtų vengti: „Į oficialius asmenis kreiptis reikėtų mandagiai ir santūriai, pvz.: Gerbiamasis Pirmininke, Gerbiamoji Mokytoja. Žodžio gerbiamasis patariama netrumpinti gerb., mandagiau žodį rašyti visą.“
Specialistė taip pat primena, jog „didžiosios raidės kreipiniuose rodo pagarbą“, todėl dera didžiąja rašyti ne tik vardą ar pavardę, bet ir pareigas: Gerbiamoji Mokytoja, Gerbiamasis Direktoriau. O kalbant apie skyrybą, po kreipinio galima dėti tiek šauktuką, tiek kablelį. Tiesa, sveikinimuose šauktukas dažnai atrodo natūralesnis. „Jei po kreipinio kablelis, sveikinimo tekstas pradedamas mažąja raide (tęsiamas tas pats sakinys), jei šauktukas – didžiąja (pradedamas naujas sakinys)“, - primena pašnekovė.
Sveikinimą labai svarbu taisyklingai ir užbaigti. Pasirašant po žodžių pagarbiai, su pagarba ar nuoširdžiai, pasak S. Sereikienės, skyrybos ženklas nededamas, o brūkšnys galimas tik stilistinio pabrėžimo tikslais. Tuo tarpu data sveikinimo pabaigoje nėra privaloma – ją nurodyti ar ne, yra paties sveikinančiojo valia. Pirmuoju atveju atviruke galima rašyti tiek visą datą, tiek tik metus.
Straipsnis parengtas iš VLKK vykdomos Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programos lėšų.
