Žaibas – ne stebuklas, o fizikos dėsniai
Nors žaibai nuo seno buvo laikomi mistiniu reiškiniu, šiandien mokslas gana tiksliai paaiškina jų kilmę.
„Žaibas – tai elektros iškrova, susidaranti tarp skirtingų elektros krūvių. Dažniausiai tai vyksta galinguose audros debesyse, kuriuose oras intensyviai kyla ir leidžiasi žemyn. Kartu juda vandens lašeliai, ledo kristalai, krušos gabalėliai – jie nuolat susiduria tarpusavyje, o per tuos susidūrimus atsiskiria elektros krūviai“, – aiškina dr. D.Valiukas.
Debesies viršuje paprastai kaupiasi teigiamas, o apatinėje dalyje – neigiamas krūvis. Kai įtampos skirtumas tampa labai didelis, oras nebegali veikti kaip izoliatorius ir įvyksta galinga elektros iškrova – žaibas.
Kodėl žaibų tiek daug vasarą?
Daugelis pastebi, kad vasarą perkūniją girdime ir matome žaibus gerokai dažniau nei kitu metų laiku. Pasak meteorologo, tam yra paprastas paaiškinimas.
„Vasarą būna šilta, saulė įkaitina žemės paviršių, todėl susidaro stipri konvekcija – oras intensyviai kyla aukštyn, formuojasi aukšti audros debesys. Būtent tokios sąlygos yra palankiausios žaibams susidaryti“, – sako pašnekovas.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad žaibai nėra vien vasaros reiškinys:
„Jie gali pasitaikyti ir žiemą. Teoriškai žaibai gali susidaryti net virš didelių gaisrų ar ugnikalnių išsiveržimų – svarbiausia, kad būtų stiprūs vertikalūs oro judesiai ir vyktų elektros krūvių atsiskyrimas.“
Dauguma žaibų mūsų net nepasiekia
Nors atrodo, kad kiekvienas blyksnis kelia pavojų, iš tikrųjų didžioji dalis žaibų trenkia ne į žemę.
„Dauguma visų žaibų įvyksta pačiame debesyje arba tarp skirtingų debesų. Tik mažesnė dalis yra žaibai tarp debesies ir žemės. Būtent jie pavojingiausi žmonėms“, – sako dr. D.Valiukas.
Tačiau net ir tarp jų yra dar pavojingesnių. „Didžiausią grėsmę kelia teigiamo krūvio žaibai. Jie keliauja iš debesies viršutinės dalies į žemę, įveikia ilgesnį kelią, perduoda daugiau energijos bei būna gerokai galingesni. Tokie žaibai dažnai gali perskelti medžius, sukelti gaisrus ir padaryti daug didesnę žalą“, – pastebi ekspertas.
Pavojinga gali būti net tada, kai audra atrodo toli
Viena svarbiausių klaidų – manyti, kad jei audros debesis jau nutolęs, pavojaus nebėra.
„Teigiamo krūvio žaibai gali trenkti net kelis kilometrus nuo pagrindinio audros debesies. Kartais atrodo, kad virš galvos jau giedra, tačiau tai visiškai nereiškia, jog žaibas nebegali trenkti“, – perspėja meteorologas.
Būtent todėl specialistai rekomenduoja laikytis vadinamosios 30 minučių taisyklės.
„Po paskutinio girdėto griaustinio reikėtų palaukti bent 30 minučių. Jei per tą laiką vėl sugriaudėja, skaičiavimą reikia pradėti iš naujo. Tik tuomet saugu išeiti į lauką ir nebesisaugoti“, – sako pašnekovas.
Mitas: žaibas du kartus į tą pačią vietą netrenkia
Dr. D.Valiukas sako, kad, nors supratimas, kas yra žaibai, didėja, kai kurie mitai stebina iki šiol. Vienas populiariausių – jog žaibas niekada netrenkia į tą pačią vietą.
„Tikrai gali. Ypač jei ten yra aukštas objektas – bokštas, medis ar kitas statinys, kuris dažniau tampa žaibo taikiniu“, – pabrėžia jis.
Ne mažiau pavojingas ir įsitikinimas, kad po medžiu galima saugiai pasislėpti nuo lietaus: „Kaip tik priešingai – vieniši aukšti medžiai yra viena pavojingiausių vietų.“
Dar vienas gajus mitas – kad guminiai batai apsaugo nuo žaibo.
„Ne, neapsaugo“, – trumpai atsako specialistas.
Ar tikrai būtina uždaryti visus langus?
Daugelis dar prisimena senelių perspėjimus, prasidėjus perkūnijai kuo greičiau užverti langus. Ar taip iš tikrųjų reikia daryti?
„Pavojų kelia ne tiek pats žaibas, kuris pro langą pataikytų į namus, kiek audra – stiprus vėjas, lietus. Tačiau iš esmės žaibuojant namuose būti yra saugu“, – paaiškino meteorologas.
Anot jo, kur kas svarbiau tuo metu vengti kontakto su laidais ir elektros įranga.
„Racionaliau yra atjungti jautresnius elektros prietaisus nei skubėti uždarinėti langus. Taip pat rekomenduojama nesinaudoti laidiniais telefonais, vengti kontakto su elektros instaliacija, o jei įmanoma – tuo metu nesimaudyti duše ar vonioje“, – sakė pašnekovas.
Lauke pavojus gerokai didesnis
Jeigu perkūnija užklupo lauke, svarbiausia – kuo greičiau ieškoti saugios vietos. Ir nors kartais atrodo, jog geriausia vieta (ypač lyjant) – po medžiu. To daryti nereikėtų.
Specialistas taip pat pataria:
- nesislėpti po pavieniais medžiais;
- nelipti ant kalvų ar kitų aukštų vietų;
- kuo greičiau išlipti iš vandens;
- vengti stulpų, bokštų ir kitų aukštų objektų.
„Jeigu teritorijoje yra iškilęs objektas, labai tikėtina, kad būtent jis taps žaibo taikiniu“, – sako dr. D.Valiukas.
O štai automobilis – viena saugiausių vietų: „Automobilis yra pakankamai saugi aplinka. Jei nėra galimybės patekti į pastatą, geriau likti automobilyje.“
Ar klimato kaita keičia žaibų sezoną?
Vis daugiau žmonių pastebi, kad vasaros audros atrodo vis intensyvesnės. Ar tai tik įspūdis, ar mokslas tai patvirtina?
Pasak dr. D.Valiuko, pasauliniai tyrimai rodo, kad šylantis klimatas iš tiesų gali didinti sąlygas stiprioms perkūnijoms.
„Šylant klimatui atmosferoje daugėja šilumos ir vandens garų. Tai yra pagrindinis kuras audros debesims. Dėl to susidaro palankesnės sąlygos galingoms perkūnijoms ir intensyvesniems žaibams“, – sako jis.
Vis dėlto Lietuvoje kol kas nėra aiškių duomenų, kad žaibų skaičius reikšmingai didėtų.
„Negalime pasakyti, kad perkūnijų Lietuvoje jau dabar yra daugiau. Tačiau tikėtina, kad ateityje jos bus intensyvesnės – vienos audros metu gali būti daugiau žaibų, o patys išlydžiai gali būti galingesni“, – teigia pašnekovas.
