Kaip pastebi psichologė Sonata Vizgaudienė, noro kurti santykius tikrai yra, tačiau negalime atmesti pasikeitusio socialinio ir kultūrinio konteksto.
„Jeigu prieš 40-50 m. suaugusiam žmogui buvo labai aišku, ką reikia daryti, tai šiandien situacija yra kiek kitokia. Tuomet vyravo labai aiškus tradicinis šeimos suvokimas, buvo svarbu susituokti, susilaukti vaikų, turėti darbą, tada žmonės jausdavosi aiškiai ir socialiai priimtini visuomenėje. Šiandien viskas keičiasi – dabar žmonės, įvairių kartų, darosi daugiau individualistai, o jaunimas – ypač. O tas individualumas labai stipriai propaguojamas visose srityse – svarbi asmeninė saviraiška karjeroje ir laisvalaikyje, poreikių tenkinimas, noras gyventi gerai, komfortiškai ir su kuo mažiau pastangų. Noras patirti gyvenimą jaunam žmogui yra labai svarbus“, – aiškina psichologė.
Ji priduria, kad jaunystė apskritai ir skirta tam, kad kuo daugiau išbandytume ir patirtume. Be to, visuomenė vis mažiau spaudžia kurti santykius ir šeimą, ypač tokiame ankstyvame amžiuje – netgi tėvai bei seneliai žvelgia tolerantiškai. Žmonės, nebepatirdami spaudimo, turi daugiau laisvės tai, ką jie nori, tad įpareigojančią partnerystę ir atideda neribotam laikui.
