Papasakosiu savo gyvenimo istoriją. Ji lyg iš kokios melodramos... Pati normalios šeimos niekada neturėjau. Nuo vaikystės augau pas globėją. Esu jai be galo dėkinga, kad užaugau padoria moterimi. Bet tuo pačiu ir labai pikta, jog sugriovė pasitikėjimą savimi įvairiais žeminimais ir emociniu manipuliavimu.
Savarankišką gyvenimą pradėjau nuo 17 metų pas vaikiną namuose. Santykiai ilgai nesitęsė, nes man nebuvo kitos išeities, tik apsimesti, kad myliu jį, jog tik netektų gyventi gatvėje. Po dvejų metų santykių išėjau iš jo namų ir niekada nebegrįžau.
Susiradau darbą. Sukdavausi kaip išmanydama: juk viena turėjau išlaikyti nuomojamą butą, norėjosi, kad ir pramogoms šiek tiek liktų. Mėginau stoti i KTU, bet teko nusivilti, nes neturėjau pakankamai pinigėlių... Tad, padedama gerų draugų, išvažiavau į užsienį laimės ieškoti. Gyvenau bičiulių namuose, intensyviai ieškojau darbo. Deja, neradau. Užtat radau vyrą, kuris man buvo prie širdies. Po mėnesio bendravimo apsigyvenome kartu. Jaučiausi mylima ir tikėjau, kad jis yra tas vienintelis, kurį norėčiau matyti iki paskutinių savo gyvenimo dienų. Tiesa, tarp mūsų 10 metų amžiaus skirtumas, bet jis gražus, aukštas, labai mielas, ir jo šeimos nariai malonūs – priėmė mane labai švelniai. Mano gyvenimas, rodos, ėjo į gera, jaučiausi nuostabiai. Tačiau netikėtai pastojau. Žinoma, dvejojome, ar jau esame pasiruošę tapti tėvais, bet nusprendžiau, kad noriu vaikelio, o draugas sakė, jog palaikys ir bus šalia. Po kelių mėnesių nėštumo surengėme vestuves.
Po vestuvių grįžau į Lietuvą pasitikrinti pas gydytojus – su nėštumu viskas buvo gerai. Po dviejų savaičių grįžau į Airiją ir pastebėjau, kad mano vyras pasikeitė. Netikėtai pastebėjau jo telefone praleistus to paties numerio skambučius. Nekėliau audrų, nes maniau, gal kokie giminaičiai (jis turi jų daug, kaip ir draugų). Po kurio laiko atsiguliau į ligoninę, ir lyg tyčia jo mobilusis teleonas liko pas mane. Žiūriu, ateina trumpoji žinutė iš to paties numerio: „Kaip aš tavęs pasiilgau. Myliu. Laikykis.“ Buvau šokiruota. Po to karto skambučiai ir trumposios žinutės nesiliovė. Būdavo dėl to pykčių, bet tiesos niekada nebuvo iš jo pusės.
Pagimdžiau nuostabų sūnelį, tačiau po gimdymo susirgau depresija. Sirgau apie 5 mėnesius. Laimė, viskas susitvarkė, liovėsi skambučiai vyrui. Buvo palaima. Bet... sykį vyras išvažiavo atostogų. Grįžo po mėnesio. Iškart supratau, kad kažkas ne taip. Net ir lovoje tą naktį jam nieko nepavyko...
Nežinau, kodėl, bet susitaikiau, kad buvo pas kitą. Taip ir nurimo viskas. Tiesa, po jo atostogų buvo keli to paties telefono numerio skambučiai. Išsiaiškinau, kad tai – jo mylimoji, su kuria išsiskyrė prieš pažintį su manimi. Atleidau jam visa tai. Gyvenau toliau. Tačiau po kelių mėnesių mūsų šeimoje prasidėjo nuolatiniai pykčiai, paprastai iš jo pusės. Susitaikiau su viskuo, nes tikrai labai mylėjau savo vyrą, atleidau jam viską.
Vėl atėjo vyro atostogos, kurias jau buvo suplanavęs tik grįžęs iš praėjusiųjų atostogų. Išvažiavo. Nieko įtartina nemačiau, bendravome per Skype’ą kiekvieną dieną. Grįžo namo, vėl pajutau, kad kažkas ne taip. Rytą po kelionės gulėjome lovoje ir šnekėjomės apie mus. Pasakojau, kokia laiminga esu su juo, kaip jį myliu ir kad noriu gyventi su juo visą gyvenimą. Jis netikėtai pradėjo verkti. Paklausiau, kodėl? Atsakė, kad labai pasiilgo mamos, nes, jam išvažiuojant į Airiją, mama atsigulė į ligoninę. Paguodžiau, kad viskas bus gerai.
Pasirodė keista, kai jis išvažiavo vakare į darbą ir dingo kelioms dienoms – jokio skambučio. Visgi pagalvojau, kad dėl to kaltas jo darbo grafikas, kad geriau jam likti darbe kitai pamainai...
Po tos keistos savaitės jo draugai man pradėjo rašyti apie jo skolas, prašyti pinigų, apie kuriuos nieko nežinojau. Po kelių savaičių vėl eilinis vakaras. Grįžta vyras namo apsiašarojęs. Klausiu, kas jam yra? Sako, kad jo tėvas ligoninėje. Vėl paguodžiau.
Kitą dieną pasiėmė laisvadienį ir su mūsų vaikeliu išvažiavo pas brolį į kitą miestą. Likau namuose, nes norėjau padaryti jam staigmeną. Tai buvo penktadienio vakaras... Tačiau, grįžęs iš brolio, jis skubiai išvažiavo į darbą.
Šeštadienį jo draugas vėl man parašė apie pinigus, taip pat pradėjo pasakoti apie jo antrą gyvenimą... Buvau apstulbusi. Sužinojau, kad tą dieną, kai kalbėjo apie tėvą, tai buvo jo keturių dienų naujagimio mirtis ir kad ta moteris, kuri jam skambinėjo, buvusi jo žmona...
Dėl patirto streso atsidūriau ligoninėje. Mano vyras teisybės nesakė iki pat galo. Atvažiavęs į ligoninę, pagaliau nebeslėpė, kad mirė jo vaikas ir kad jis ta moterimi yra jau aštuonerius metus... Pasakojo, kad nemyli jos. Po to įvykio jis pasakė, kad jaučiasi pagaliau išsilaisvinęs nuo jį slėgusios paslapties, kad jautėsi blogai dėl to, kas įvyko, ir kad nenori manęs prarasti.
Prašau, padėkite, nežinau, kaip išspręsti šią situaciją. Daugiau atsakymų iš jo nesulaukiu – jis nemėgsta atvirauti. Kaip gyventi? Jam pasakiau, kad atleidžiu ir kad galime pamiršti viską, kas buvo. Dabar taip ir gyvename. Visgi jaučiuosi labai blogai, viskas verda viduje... O jis jau pradėjo šnekėti apie dar vieną vaiką... Net nežinau, ką galvoti. Esu labai pasimetusi mažame savo gyvenime...
Sveiki, atsakyti į jūsų klausimą vienu straipsniu neįmanoma. Tai, ką parašėte, yra visa jūsų gyvenimo istorija, kuri po truputį suformavo situaciją, kurioje esate. Vis dėlto pabandysime, kiek įmanoma, pakomentuoti ir duoti vieną kitą idėją, kur galite judėti toliau. Iš karto įspėjame – jei norėsite susitvarkyti gyvenimą (taip pat ir santykius), kelias bus ilgas.
Pradėsime nuo to, kad jūsų vyras nėra iš tų, kurie įsipareigoja tik vienai moteriai. Iš jūsų laiško netgi kyla klausimas, kaip gerai pažįstate savo vyrą? Kokia dalis jūsų meilės yra žmogui, kurį pažįstate, ir idėjai apie vyrą ir šeimą, kurią susikūrėte? Gyvenimas šiuo klausimu žiaurus. Gali būti, kad po truputį pradedate ne tik matyti, bet ir liaujatės ignoruoti realybę, t. y. savo vyrą matote tokį, koks jis yra.
Vyras, kuris linkęs turėti daugiau nei vieną moterį, dažniausiai tokio savo įpročio neatsisako, nebent nutinka kažkas, kas labai stipriai pakeičia jo pasaulėžiūrą. Bet taip nutinka labai retai.
Santykių pradžioje daug žmonių nuseka paskui idėją ir „reklaminę partnerio versiją“, kuri gali gyvuoti gana ilgai. Deja, gyvenimas anksčiau ar vėliau pradeda griauti iliuzijas, ir realybė gali atsiskleisti labai skausmingais būdais. Neverta kaltinti savęs ar gailėtis dėl to, kas nutiko. Situacija nemaloni, tačiau kuo greičiau susitaikysite su faktu, kad su vyru turite tai, ką turite, tuo lengviau ir greičiau pradėsite ieškoti sprendimo variantų.
Vyras, kuris linkęs turėti daugiau nei vieną moterį, dažniausiai tokio savo įpročio neatsisako, nebent nutinka kažkas, kas labai stipriai pakeičia jo pasaulėžiūrą. Bet taip nutinka labai retai. Jei taip neįvyks, galimi keli tipiški scenarijai.
Pirmasis scenarijus: gyvensite kaip šeima, vyras išlaikys jus ir vaikus ir kartkartėmis užmegs romaną su kita moterimi. Gali būti, kad jūs to nė nežinosite, ypač jei nesate linkusi pastebėti kai kurių ženklų. Antrasis scenarijus: vyras sutiks kitą moterį, kuri jį labiau sudomins, paliks šeimą ar bent jau atitols nuo jūsų (susidarėme įspūdį, kad vaikai jam svarbūs, tad gali nesiskirti su jumis tik dėl jų). Deja, neįmanoma pasakyti ką nors konkretesnio, nes jums pačiai jūsų vyras ir jo gyvenimas nėra gerai žinomi. Dėl ko galime įspėti, kad tokie scenarijai, kokius aprašėte, greičiausiai kartosis.
Jums pačiai nutiko taip, kad ilgą laiką vis atleisdavote vyrui jo melą ir vaikščiojimus į kairę, kol galiausiai persipildė jūsų kantrybės taurė. Deja, vieną kartą ji turėjo kažkur išsilieti arba pasireikšti sveikatos sutrikimais, depresijomis ir kitais negalavimais. Ilgai kaupėte nuoskaudas ir turite surinkusi „gražią“ kolekciją užspaustų negatyvių emocijų, su kuriomis dabar reikės arba kažką daryti, arba palikti taip, kaip yra, ir laukti pasekmių.
Išlieti viską vyrui ir išsakyti, ką jaučiate, dabar gali būti pavojinga: galite nesuvaldyti žodžių ir energijos srauto bei stipriai pakenkti santykiams. Turbūt geriausias galimas sprendimas – ieškoti pagalbos, kaip pradėti dirbti su savimi ir išvalyti bent dalį susikaupusių nuoskaudų, pradėti pamažu atstatyti dar vaikystėje sugriautą pasitikėjimą savimi, išvalyti per visą gyvenimą sukauptas nuoskaudas, kaltes, nusivylimus ir kitas negatyvias emocijas. Galite rinktis klasikinius psichologus, dalyvauti jų rengiamuose grupiniuose užsiėmimuose arba susirasti patinkamą dvasinę praktiką, tarkime, įvairias dinamines ir tyliąsias meditacijas, ciguną, taiči, kurią nors iš jogos pakraipų. Jei ieškosite ir bandysite, rasite tai, kas tinka jums ir kur jaučiatės geriausiai. Padarytumėte gerą darbą ne tik sau, bet ir savo sūnui, mat vaikai labai jaučia mamos būsenas bei nuotaikas, nepriklausomai nuo to, kad ji su juo gali bendrauti šypsodamasi ir apsimesdama, kad viskas gerai.
Didžiausia dovana vaikui, kurią galima padovanoti, yra laiminga mama. Kaip sakėme iš pradžių, kad ir ką pasirinksite, kelias bus ilgas ir ne visada lengvas. Su psichologais dirbsite ilgiau, tačiau ramiau ir be didesnių sukrėtimų. Įvairios dvasinės praktikos dažnai būna efektyvesnės ir duoda greitesnį rezultatą, tačiau ne visi žmonės sugeba priimti staigius pokyčius, kurie kartais būna gana stiprūs. Rinkitės, kas jums prie širdies, bet ką nors pasirinkti visgi rekomenduojame. Be pagalbos ištraukti save iš balos yra labai sunku.
Minėjote, kad vyras nori antro vaiko. Turbūt ir pati jaučiate, kad, susidarius tokiai situacijai, kurioje yra jūsų santykiai su vyru ir jūs pati, antras vaikas yra per anksti. Tai būdingiau moterims, tačiau būna ir vyrų, kuriems prioritetu šeimoje tampa atžalos. Gali būti, kad taip yra jūsų su vyru poroje. Deja, jei tai pasirodytų tiesa, perdėlioti prioritetus ar ne yra jūsų vyro pasirinkimas.
Būtų puiku, jei savo poros klausimus spręstumėte ir su vyru, geriausia dalyvaujant specialistui. Gali tekti stipriai sujudinti esamą padėtį santykiuose, o tai sukels laikinų nepatogumų. Deja, jei jaučiatės įstumta į kampą ir gyventi taip, kaip gyvenote, nebepavyks, greičiausiai neturite kitos išeities. Perspektyvą daugiau ar mažiau matote, tad belieka rinktis, ar toliau ieškote pagalbos, ar nuryjate dar vieną kartėlį ir rizikuojate savo sveikata. Jūsų su vyru santykiai abiem atvejais jau pastatyti ant kortos.
Tekstas Silvijos Mažuolienės
DĖMESIO! Jums su partneriu kyla sunkumų, kurie kartina jūsų santykius? O gal neduoda ramybės kokie komplikuoti širdies reikalai (tarkime, nesiseka rasti antrosios pusės, užmegzti santykių ir pan.)? Drąsiai siųskite klausimą mums el. paštu ji24.lt@zlg.lt. Santykių ekspertai Šarūnas ir Silvija Mažuoliai mielai atsakys.
