2025-07-01 14:37

Justas Kučinskas konferencijos „(ne)Tobula Moteris“ lektorius: „Moters kūnas žino atsakymus – svarbiausia išdrįsti jų klausytis“

Profesionalus šokėjas, judesio metodikos „MOVI praktika“ autorius ir judesio mokyklos „Movement Vilnius“ įkūrėjas Justas Kučinskas daugiau nei dešimtmetį padeda žmonėms grįžti į kūną. Jis tiki – mūsų kūnas yra išmintingas, tik mes per triukšmą dažnai jo negirdime. Apie tai, kaip per judesį galima atgauti ryšį su savimi ir išgirsti savo vidinį balsą, kalbamės su Justu prieš jo pranešimą moterų konferencijoje „(ne)Tobula Moteris“. Šių metų renginio tema – „Moters balsas. Prabilk“ – tiesiogiai susijusi su tuo, ką Justas kasdien dirbdamas padeda žmonėms atrasti.
Justas Kučinskas
Justas Kučinskas / Kristida photography nuotr.

Konferencijoje „(ne)Tobula Moteris“ skaitysite pranešimą apie išraišką per judesį, kūno išmintį. Kokia yra pagrindinė žinutė, kurią norite perduoti moterims?

Mano pranešimo tema – „Kūno išmintis chaotiškų permainų laikais“. Norėčiau, kad kiekviena moteris išgirstų – tavo kūnas kalba. Tu jau dabar esi pakankama, jau dabar nešiojiesi savyje tiek istorijų, tiesos ir grožio, kurio nereikia nei koreguoti, nei maskuoti. Bet kad tą išgirstum, reikia sustoti. Įsiklausyti, būti dėmesingai. Leisti sau būti netobulai, bet tikrai.

Kas yra kūno išmintis ir kodėl apie ją kalbama vis garsiau?

Kūno išmintis – tai ne teorija, tai patyrimas. Kūnas reaguoja anksčiau nei protas. Jis žino, kur mums saugu, kur ne. Kada sakom „taip“, kai norim sakyti „ne“. Kūnas nepataikauja – jis sako tiesą. Ir dažnai – labai tyliai. Tik mes tos tylos nebemokame girdėti, nes gyvename per greitai, per garsiai. Deja, tenka pripažinti, kad daugelis gyvena „galvoje“, dirba „galva“ ir veikia, sprendimus priima vien „galva“, lavina ir pasitelkia protą, bet ne jausmus. Išskirsiu kelis aspektus apie kūno išmintį. Pirma – kūnas visada yra tik „čia ir dabar“. Šis momentas yra vienintelis tikras kontaktas su pasauliu bei tikrove. Susijungti su kūnu – reiškia sugrįžti į dabartį. Antra – kūnas nėra tik „kūnas“. Susijungdami su kūnu aktyvuojame viso intelekto potencialą. Intelekto esmė – jautrumas aplinkai. Žmogus turi ne vien „galvą“ (abstraktųjį mąstymą), bet ir „širdį“ (jausmus, pojūčius) bei „pilvą“ (nuojautas, intuiciją, instinktus, valią). Mes mąstome visu kūnu. Dažnas tikrai yra girdėjęs, kad kūnas mena viską – atsimena ne tik faktus, o viso kūno patyrimus, kurie sugrįžta kaip vėl išgyvenamos emocijos. Trečia – somatiniuose kūno pojūčiuose slypi praktinė išmintis. Kūnas yra takus, išsiskleidžia ir judantis erdvėje, stovintis ant žemės, turintis savo centrą ir gyvybę palaikantis per dermę su aplinka. Dėmesio sutelkimas į pagrindines kūno savybes leidžia jausti ir atpažinti savo savybes, kurias jaučiame, o tai atspindi mūsų mąstymo kokybę. Pavyzdžiui, susijungus su kūnu jo kietumą, užstrigimą galima keisti takumu, suspaustumo, fragmentiškumo, skubos pojūtį – erdvumo patyrimu, susipriešinimą su aplinka, nesaugumą pakeisti dermės patyrimu.

Ar yra skirtumų, kaip jaučiasi ir supranta kūno išmintį vyrai ir moterys? Ką išskirtumėte moteryse kaip duotybę ir neįkainojamą dovaną?

Sakyčiau moterys yra atviresnės įsiklausyti į save, gerbti jo ritmus ir ciklus. Jos tarsi arčiau gamtos. Gyvenimas „galvoje“ yra labiau vyriška savybė. Tačiau visa mūsų kultūra yra vyriška. Moterys, kurios siekia joje įsitvirtinti, dažnai tą daro ne pagal savo, o vyriško pasaulio suvokimo primestas žaidimo taisykles. Galimas dalykas, kad moterys atsidūrusios tokioje situacijoje patiria neišsakytą, gal ne iki galo suvoktą konfliktą. Jos giliai širdyje ilgisi galimybės realizuoti savo moteriškumą, kuris neatsiejama nuo harmonijos su savuoju kūnu ir žeme. Kartais pagalvoju – koks būtų pasaulis, jeigu jame būtų daugiau tikro moteriškumo? Šiai dienai nuo kūno išminties atitrūkęs vyriškas pradas jau demonstruoja savo rezultatus.

Kodėl moterims dažnai tampa sunku išgirsti tą tylų kūno balsą? Kokie pirmi kūno signalai skatina moteris ieškoti ryšio su savo kūnu?

Nuo mažens moterys mokomos disciplinos, mąstyti „galva“, būti „geromis mergaitėmis“, prisitaikyti, nenuvilti. Tai tampa įpročiu, dėl kurio kūnas „užmiega“. Ko nenaudojame, to neugdome, prarandame. Šiuo atveju kūno išmintį. Moterys dėl nerealizuojamų savo įgimtų savybių gyvena šablonišką gyvenimą, varžosi su vyrais jų sukurtuose žaidimuose. Nuolatinis nuovargis, nerimas, depresinės būsenos – tai kūno šauksmas ieškoti ryšio su juo, atliepti į savo įgimtus poreikius ir kurti savo pasaulį.

Kokios moterys vis tik nori susipažinti su judesio filosofija, praktika?

Kūne slypi išmintis ir potencialas, tačiau tuo pat metu kūnas yra ir kaip kalėjimo vartai. Kas yra kas – priklauso, į kurią pusę eini. Kūnas gali ne vien išlaisvinti, bet ir įkalinti. Daugelis žmonių tai patiria. Moterys ir vyrai nori labiau išspręsti skausmų, traumų sukeltas problemas nei matyti kūno potencialą kaip galimybes. Dalis skausmų ir traumų kyla iš neoptimalių judėjimo įpročių, kita dalis – psichosomatinė.

Minite, kad kūnas įkalina – kaip tai nutinka? Kaip sugrįžti į kūną?

Kūnas „palaiko“ minčių ir nuotaikų įpročius ir fiksuoja juos įtampų pavidalu audiniuose, laikysenoje, išraiškose (“issues in the fabrics“). Galiausiai kūnas ima formuoti ilgalaikes būsenas, iš kurios ištrūkti darosi sunku. Šios išraiškos turi poveikį tam, kaip matome ir jaučiame pasaulį. Todėl norint sugrįžti į kūną pirmiausiai reikia jį susigrąžinti. Susigrąžinti judesio laisvę, atmokti nefunkcionalius santykio su kūnu ir judesiu įpročius, išmokti naujai save jausti. Kai kūnas per judesį išlaisvėja ir vėl sugrįžta kinestezės teikiamas džiaugsmas, tuomet jau visai kitaip per kūną imame jausti pasaulį. Kūnas tampa atrama, laisvės, autentiškumo šaltiniu.

Kaip atpažinti, ar moteris yra ryšyje su kūnu?

Ryšio su kūnu esmė yra dėmesys. Nuolat vesdamas praktikas sakau: „pamaitinsime jus judesiu ir dėmesiu“. Abu vienodai svarbūs ir vienas be kito neturi reikšmės. Dėmesio kokybė yra tiesiogiai regima judesyje. Dėmesingas judesys visada yra tobulas, net jeigu jis iki galo nėra „teisingas“.

Kas vyksta užsiėmimų metu? Kaip su moterimis dirbate?

Mes drauge su mano žmona Jekaterina kuriame edukacinius judesio procesus, kurie užtikrina iššūkių ir situacijų įvairovę, leidžia atpažinti pamatinius judėjimo ir santykio su kūnu principus. Per praktiką įkūnijamos žinios. Užsiėmimuose esminis prašymas ir patarimas – išlikite praktikoje. Įkūnytas pokytis reikalauja laiko, kantrybės ir pasitikėjimo.

Kokios moterys būna pačioje pradžioje? Kaip keičiasi pačios moters santykis su savimi, kitais ir aplinka?

Pastebiu, kad ilgainiui moterys atsipalaiduoja, išgražėja, įgauna galios, pasitikėjimo. Jos kitaip stovi, kitaip eina, kitaip pasitinka iššūkius ir nežinomybę – visa tai natūrali laisvėjančio judesio ir besiskleidžiančio kūrybingumo pasekmė. Žmogus mezga ryšį su savo kūnu, tampa savimi, atranda gražiausias iki šiol nerealizuotas savybes.

Kas dažniausiai nutinka moterims, kai jos išgirsta, pradeda jausti savo kūną? Kokias dažnai klaidas daro moterys pirmoje pokyčių fazėje? Ko patartumėte geriau nedaryti arba kaip tik drąsiai daryti?

Girdžiu, kad pokyčiai judesyje, kūne įkvepia permąstyti ir pertvarkyti savo gyvenimą. Tiek moterys, tiek vyrai panašiai išgyvena pokyčius. Vieni žmonės ima ir perstumdo baldus, kad galėtų namie judėti. Kiti, ieškodami tikrumo ir vientisumo, keičia profesiją. Dar kiti išoriškai galbūt ir nieko nekeičia, bet jų žingsniai skamba kitaip. Didžiausio pakylėjimo momentais kaip ir nusivylimo, kuris irgi neišvengiamai ateina, patariame neprisirišti – ir tai praeis. Kviečiame nusiteikti tiesiog būti nelengvame pokyčio kelyje, mažiau žavėtis maloniais rezultatais. Patirtis rodo, kad ilgainiui taip kur kas produktyviau.

Kokia buvo Jūsų asmeninė kelionė, kaip Jūs pradėjote klausytis savo kūno? Ką tai Jumyse keitė?

Nenoriu labai plėstis, todėl visą ilgą kelionę apibendrinsiu dviem ją nulėmusiais klausimais: „ką reiškia žmogui judėti geriau?“ ir „jeigu kūnas turėtų balsą, ką jis dabar pasakytų?“. Klausytis kūno man reiškia – nesibaigiantį treniravimąsi bei ilgą, džiugią, atradimų ir dovanų kupiną kelionę.

Ir pabaigai, belaukiant Jūsų įkvepiančio pranešimo konferencijoje „(ne)Tobula Moteris“, pasidalinkite, kokių klaidų nekartotumėte, jei būtų galimybė atsukti laiką atgal?

Nebebūčiau įsitempęs dėl ateities.

Apie taip, kaip save geriau išgirsti ir būti išgirstai, apie tai, kaip autentiškai išreikšti savo balsą ne tik per kūną, judesį, bus jau septintus metus vyksianti konferencija „(Ne)Tobula moteris“, kuri suburs moteris iš visos Lietuvos atviram ir nuoširdžiam pokalbiui apie „Moters balsą“. Konferencijos tikslas – padrąsinti moteris atrasti savo autentišką balsą, mokytis jį reikšti viešumoje, darbe, santykiuose ir kasdienybėje. Renginio programoje – 15 įkvepiančių pranešėjų iš įvairių sričių, temos apie santykius, savivertę, išvaizdą, viešąjį kalbėjimą bei profesinės tapatybės paieškas.

Organizatorių archyvo nuotr./Akimirkos iš konferencijos ,,(ne)Tobula Moteris“ Palangoje 2024
Organizatorių archyvo nuotr./Akimirkos iš konferencijos ,,(ne)Tobula Moteris“ Palangoje 2024

Daugiau informacijos apie programą ir bilietų įsigijimą galima rasti oficialioje svetainėje: https://netobulamoteris.lt/ . Konferencija „(Ne)Tobula moteris“ vyks spalio 11 d. Vilniuje, LVSO salėje. [LK1]

Bilietus galite įsigyti jau dabar: https://shorturl.at/5ZQu0

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą