Ribos jos gyvenime atsirado tik po skyrybų. Vaikystėje niekas jų neįvardijo, o santykiuose jos buvo tarsi nematoma valiuta, kuria galėjo naudotis visi, tik ne ji pati. Karolina kalba apie smurtinius ryšius, kuriuose neliko erdvės jos poreikiams, ir apie terapiją, kuri padėjo ne tik „pastatyti stuburą“, bet ir išmokti stovėti jame tvirtai.
„Sveikuose santykiuose ribos dedasi natūraliai. O ten, kur jų nėra – nėra ir pagarbos. Kartais nubrėžta riba reiškia ir nubrėžtus santykius. Jie baigiasi. Ir tai yra sveika“, – sako ji.
Tai – ne tik pasakojimas apie praeities skaudulius, bet ir istorija apie vidinės stiprybės paieškas, santykių pamatines vertybes ir paprastą tiesą: gyvenimas nėra apie tai, kad patiktum kitiems – jis apie tai, kad galėtum patikti sau.
