Sekite 15min Google
Kaip rašo „Psychology Today“, seksualinio gyvenimo pokyčiai ilgalaikiuose santykiuose yra visiškai normalūs. Be to, poros laimės nebūtinai lemia tai, kiek kartų per mėnesį partneriai atsiduria lovoje. Ne mažiau svarbūs yra abipusis noras, prisilietimai, emocinis ryšys ir gebėjimas sąmoningai skirti laiko vienas kitam.
Kiek sekso reikia, kad pora būtų laiminga?
Skaičius gana paprastas – maždaug kartą per savaitę.
Tyrimai rodo, kad poros, kurios mylisi maždaug kartą per savaitę ar dažniau, paprastai nurodo esą labiau patenkintos santykiais ir gyvenimu apskritai.
Tačiau čia slypi svarbus niuansas. Pasiekus maždaug vieno karto per savaitę ribą, dažnesnis seksas savaime nebepadidina santykių kokybės. Kitaip tariant, pora, kuri mylisi kasdien, nebūtinai yra laimingesnė už tą, kuri tai daro kartą per savaitę.
Dar blogiau, jei partneriai pradeda save versti mylėtis dažniau vien todėl, kad mano privalantys pasiekti kažkokią normą. Tokiu atveju seksas gali virsti dar viena pareiga.
Todėl kartas per savaitę nėra receptas, tinkantis visiems. Tai tik orientyras. Vienai porai pakaks rečiau, kitai norėsis dažniau. Kur kas svarbiau, ar abu partneriai yra patenkinti savo seksualiniu gyvenimu.
Laukti, kol noras atsiras savaime, gali tekti ilgai
Dažnai įsivaizduojame, kad seksas prasideda nuo spontaniško geismo: pirmiausia užplūsta noras, o tik tada prasideda artumas.
Tačiau ilgalaikiuose santykiuose viskas neretai vyksta priešinga kryptimi.
Ypač daugeliui moterų seksualinis noras gali būti vadinamasis atsakomasis. Tai reiškia, kad jis atsiranda ne iš anksto, o jau pradėjus artimai bendrauti – apsikabinus, prisiglaudus, bučiuojantis ar tiesiog leidžiant laiką dviese.
Todėl laukti vakaro, kai abu partneriai vienu metu bus puikios nuotaikos, visiškai nepavargę ir spontaniškai nusiteikę seksui, ne visada realu.
Kartais reikia ne laukti noro, o sukurti sąlygas, kuriose jis galėtų atsirasti.
Tai nereiškia, kad seksas turi tapti prievole. Galima tiesiog skirti laiko dviese – padėti telefonus į šalį, išjungti darbo pokalbius, palikti buities rūpesčius kitai dienai, pabūti kartu ir pažiūrėti, kur tas artumas nuves.
Seksas pagal grafiką – nebūtinai romantikos pabaiga
„Suplanuotas seksas“ skamba maždaug taip pat romantiškai kaip vizitas pas odontologą. Pirmadienį – sporto salė, trečiadienį – susitikimas, šeštadienį – seksas.
Tačiau iš tiesų planuojame beveik visus mums svarbius dalykus. Rezervuojame staliukus restoranuose, tariamės susitikti su draugais, planuojame atostogas ir laiką sportui. Kodėl artumas turėtų būti vienintelis dalykas, kuris privalo įvykti visiškai spontaniškai?
Svarbiausia suprasti, kad suplanuoti laiką dviese nereiškia suplanuoti sekso.
Galima tiesiog susitarti vieną vakarą palikti be darbo, televizoriaus, buities ir naršymo telefone. Pasikalbėti, apsikabinti, pasibučiuoti, pabūti šalia.
O kas vyks toliau – jau nėra privaloma.
Jeigu vienas partneris tą vakarą sekso nenori, planas neturi virsti spaudimu. Tikslas yra ne „įvykdyti normą“, o apskritai palikti santykiuose vietos artumui.
Kartais pirmiausia dingsta visai ne seksas
Ilgalaikiuose santykiuose gali nutikti paradoksalus dalykas – pirmiausia iš poros gyvenimo dingsta ne seksas, o paprasčiausi prisilietimai.
Apsikabinimas virtuvėje. Bučinys prieš išeinant į darbą. Rankos palietimas praeinant pro šalį. Susikibimas rankomis einant pasivaikščioti.
Pamažu juos išstumia kasdienė logistika: kas šiandien pasiims vaikus, kas nupirks maisto, kas sumokės sąskaitas, kas pagamins vakarienę.
Pora ima puikiai veikti kaip komanda, tačiau santykiuose gali likti vis mažiau vietos mylimiesiems.
Paprasti prisilietimai padeda palaikyti emocinį ryšį, saugumo ir prisirišimo jausmą. Jie taip pat gali padėti išsaugoti seksualinį potraukį.
Todėl kelias į geresnį seksą kartais prasideda ne miegamajame, o nuo paprasto apsikabinimo.
Aistrą gali gesinti ir neplautos lėkštės
Kalbant apie seksualinį gyvenimą, buities darbai skamba visai neromantiškai. Tačiau jų pasidalijimas poros intymumui gali turėti daugiau įtakos, nei atrodo.
Kai vienas partneris nuolat prisiima didžiąją namų ruošos, vaikų priežiūros ir kasdienių organizacinių rūpesčių dalį, kaupiasi nuovargis, susierzinimas ir nuoskaudos.
O tokia emocinė būsena retai skatina seksualinį norą.
Poros, kurios namų darbus pasidalija tolygiau, dažniau nurodo esančios patenkintos ne tik santykiais, bet ir seksualiniu gyvenimu.
Ir ne todėl, kad indų plovimas ar grindų siurbimas savaime būtų jaudinantis.
Lygesnis atsakomybės pasidalijimas stiprina partnerystės, dėkingumo ir pagarbos jausmą. O būtent tai gali tapti labai svarbiu artumo pagrindu.
Todėl kartais bandant susigrąžinti aistrą daugiau naudos gali duoti ne nauji apatiniai, o atviras pokalbis apie tai, kam namuose tenka didžiausias krūvis.
Norint naujumo, nebūtina važiuoti į Maldyvus
Dar vienas ilgalaikių santykių priešas – rutina.
Tačiau tam, kad seksualiniame gyvenime vėl atsirastų šiek tiek naujumo, nebūtina planuoti egzotiškų atostogų ar iš esmės keisti visko, ką pora darė iki šiol.
Kartais pakanka labai nedidelių pokyčių.
Kitas paros metas, kitokia vakaro atmosfera, nauja vieta namuose, muzika, kurios paprastai neklausote, netikėtas pasimatymas ar atviresnis pokalbis apie tai, kas kiekvienam patinka ir ko norėtųsi išbandyti.
Principas paprastas: net labai mėgstamas dalykas ilgainiui gali pabosti, jei visada kartojamas lygiai taip pat.
Kartais tereikia truputį pakeisti įprastą scenarijų, kad vėl atsirastų smalsumas.
Taigi, kokia laimingų porų paslaptis?
Ji greičiausiai slypi ne skaičiuje.
Maždaug vienas kartas per savaitę gali būti tam tikras orientyras, tačiau poros neturėtų paversti jo norma, kurią būtina pasiekti.
Vieniems žmonėms norėsis sekso kelis kartus per savaitę, kitiems – kelis kartus per mėnesį. Nė vienas variantas savaime nepasako, ar santykiai geri.
Kur kas svarbiau, ar abu partneriai jaučiasi patenkinti ir artimi.
O artumą kuria ne vien seksas. Jį palaiko bučiniai, prisilietimai, pokalbiai, teisingesnis buities darbų pasidalijimas, dėkingumas, naujumo jausmas ir, svarbiausia, noras išlikti ne tik kartu gyvenančiais žmonėmis, bet ir pora.
Parengta pagal tsn.ua.
