Ar kada nors jautėte, kad jūsų balsas – tikrasis, autentiškas – yra per tylus, nutildytas, o gal net pamirštas? Konferencija „(ne)Tobula moteris. Moters balsas“ – tai diena, skirta ne tik išmokti kalbėti, bet ir išdrįsti būti. Jūsų balsas gali skambėti net ir tyloje – per jūsų laikyseną, jūsų pasirinkimus, per kasdienį ritualą, kai puošiate save ne tam, kad patiktumėte, o tam, kad pagerbtumėte save. Pranešimai įkvėps jus nustoti projektuoti save pagal svetimas taisykles ir pagaliau atrasti tą vidinę jėgą, kuri kyla iš savęs priėmimo. Tai patirtis, po kurios išeisite drąsesnė gyventi taip, tarsi visas pasaulis matytų – jūsų balsas yra galingas. O jei pavargote nuo stiliaus patarimų, kurie verčia jus jaustis nepakankamai gera, konferencijoje „(ne)Tobula moteris. Moters balsas“ išgirsite visiškai kitokį požiūrį. Dizainerė ir menininkė Olesė Kekienė dalinasi savo asmenine istorija, žiniomis ir patirtimi apie mados suvokimą bei įtaką moters saviraiškai per madą.
Olese, Jūsų kelias į madą prasidėjo labai anksti – tiesiogine to žodžio prasme dar besisupant ant močiutės kelių. Papasakokite, kaip atradote šį pasaulį?
Taip, mano pažinties su mada lopšys buvo močiutės keliai, kai ji siuvo siuvimo mašina, minama kojomis. Nuo pat mažumės pamenu ją siuvant klientams. Mama taip pat, pagavus įkvėpimui, apsiūdavo viską. O aš pati kūrybą atradau būdama keturiolikos, kai žurnale radau sijono iškarpą. Pamenu, tuomet atsivėrė durys tarsi į kitą pasaulį – supratau, kad viską galima sukurti ir susikurti!
Toliau sekė 90-ieji – absoliučiai nuostabi epocha, kai mada tiesiog pulsavo kūrybiškumu: Johnas Galliano, Alexanderis McQueenas, Tomas Fordas ir kiti kūrėjai. Mados žurnalus pirkdavau vietoj pietų ir miegodavau pasidėjusi po pagalve, svajodavau, kaip vieną dieną būsiu tokia pat ekscentriška, teatrališka ir kūrybiška kaip Johnas Galliano. Laikui bėgant skonis ir poreikiai keitėsi, bet mada iki šiol yra mano pasaulis, apie kurį galėčiau sekti sakmes. Tai – magija. Žinoma, tam reikėjo įdėti daug pastangų. Nuo ketvirtos klasės nepertraukiamai mokiausi dailės pagrindų akademiškai, o vėliau suaugus mokiausi ir vis mokausi save atrasti per darbus.
Dažnai madą suvokiame kaip paviršutinišką industriją. Jūs į ją žvelgiate kur kas giliau, kaip į tam tikrą kalbą. Ką ji Jums pasako, o gal nepertraukiamai pasakoja?
Mada man iš tikro kalba. Ją skaitau ir tikiu labiau nei žodžiais. Joje ir per ją matau laikmečio, tautos ar pavienio žmogaus prisipažinimą – apie save, apie vertybes, kuo jis gyvena, kuo tiki, ko drovisi, su kuo santykio dar ieško, ką brangina ir ką slepia. Man tai – santykis su pasauliu ir savimi. Kalbu ne apie industrinę mados pusę - ši man neįdomi. Man įdomūs žmonių pasirinkimai kaip reakcijos į aplinkybes, įvykius, įdomu, kaip žmonės maištauja ar priima ribotumus, nuolankiai sutinka, karoja primestus kultūrinius kodus arba patys juos kuria tarsi naująją mitologiją. Kiekviena mados epocha yra tarsi gera knyga – perskaitau, atsidūstu ir laukiu naujos.
Mados taikiniu dažnai tampa moters kūnas. Esate minėjusi, kad tai Jums itin jautri tema. Kokias asmenines transformacijas teko patirti šioje kelionėje?
Nuo pat paauglystės ieškau santykio su kūnu toks, koks jis yra. Perėjau mažinimosi ir susitraukimo tendencijas, kurias diktavo tie patys 90-ieji. Vėliau – seksualumo ir jo išraiškos, gėdinimo ir gėdinimosi fazes, netobulumo priėmimo ir grožio jame matymo laikotarpį. Dabar einu kaitos priėmimo keliu. Kiekvienas etapas gražus tuo, kad per patirtį atrandu savo tiesą. Praėjus šį kelią, nebelieka skambių, tuščių žodžių – lieka supratimas ir tyla.
Pradėjau matyti procesą, o ne siekiamybę, todėl man iš tiesų visokie kūnai yra gražūs. Labai laukiu to laiko, kai mes, kaip visuomenė, nustosime komentuoti kitų kūnus ir suteiksime jiems erdvės tiesiog būti, keistis ir išgyventi savą kelią.
Kalbėdama apie grožį, minite ne pastangą patikti, o ritualą, maldą. Ką tai reiškia?
Buvo laikotarpis, kai gausiai dažiausi – norėjau pasakyti pasauliui: „Aš esu vertinga“. Tada šis lukštas nukrito ir nustojau dažytis visiškai. Ėjau kasdienybėje tarsi nuoga, tikrindama ir suprasdama, kad santykį su pasauliu kuriu aš pati. Tuomet supratau tikrąją grožio kūrimo prasmę. Tai mano malda. Tai nuolankiausias būdas ne žodžiais, o veiksmais gerbti visumą, prisidėti prie jos puoselėjimo, palaikymo, o ne teršimo.
Kai moteris rengiasi, dažo savo veidą, pina ar tiesiog šukuoja plaukus – man tai virsmo ritualas. Ne pastanga patikti, o malda, judesiai ir veiksmai, įkūnijantys aukščiausią buvimo formą – harmoniją. Tai įvyksta tik per puoselėjimą. Puoselėjant atsiranda atjauta, švelnumas, priėmimas, o tada – meilė tam, kas yra. Labai svarbu suprasti jog kalbu ne apie kažkokius kanonus ar standartus, bet procesą, kuriame yra švelnumo sau ir kitam.
Jūsų veikloje nuolat pabrėžiamas moters savipakankamumas ir vidinė galia. Kokia yra pagrindinė žinutė, kurią norite perduoti moterims, ir kas įkvėpė Jus eiti būtent šiuo keliu, puoselėjant tokį gilų požiūrį į estetiką?
Esu auginta stiprių, orių ir jautrių moterų, kurios net pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis kurdavo grožį aplink save. Tai perduodu savo dukroms, taip jas auginu. Tai perduodu kiekvienai sutiktai moteriai, nes nuoširdžiai tikiu estetikos galia. Taip matau pasaulį ir žmogų – gražų – toks koks jis yra. Tikiu jog tam, kad kurtum estetiką, ją puoselėtum, joje gyventum – būtinas įsiklausymas, jautrumas, švelnumas, atjauta ir nuolankumas sau bei kitam. Estetika, mano supratimu, yra jautraus ir pagarbaus santykio su pasauliu išraiška. Priminti moteriai apie jos gebėjimą kurti, puoselėti grožį, išreiškiant esatį be menkinimosi. Taip pat priminti, jog ji savipakankama – svarbiausia ir prasmingiausia mano veiklos ašis.
Jei reikėtų duoti vieną stiliaus patarimą moterims, koks jis būtų?
Neduodu jokių stiliaus patarimų. Manau, kad vienintelis kelias į beskonybę yra pastanga būti stilingu. Save reikia atrasti, o ne susiprojektuoti. Tam reikia smalsumo ir atvirumo, o ne savęs dėliojimo į normatyvus. Būkite labai sąžiningos su savimi. Rizikuokite būti nesuprastos. Tai labai sunku padaryti, bet geriau tikra Tu, kad ir laikinai viena, negu gausybė melo ant savęs ir aplink.
O kaip tada būti savimi? Kaip išreikšti save, savo balsą per madą?
Jausti. Kai ryžties rinktis tai kas Tau svarbu, Tavo patirtys, supratimas, vertybės, baimės, jautrumai, drovėjimasis, santūrumas, drąsa, ekspresija, aistra, elegancija ar kičas – kas tai bebūtų – toks įvaizdis tampa įtraukus, kyla noras pažinti – tarsi įdomi knyga. Pažinti ne tik kitam, bet ir sau pačiam. O mada tai ne diktatas, o žmonijos refleksija, veidrodis, kalbos ir išraiškos įrankis.
Jau ne pirmus metus dalyvausite konferencijoje „(ne)Tobula moteris“ kaip pranešėja. Kuo Jums svarbus šis renginys? Ar dalyvautumėte, jei nebūtumėte pranešėja? Kodėl?
Kartais gyvenu savo burbule ir galvoju, kad visos mąsto kaip aš. Kai sutinku tokį kiekį moterų, išgirstu tiek įdomių pranešimų, vis atrandu, kiek daug yra požiūrio taškų ir išeičių iš situacijų. Scenoje stovinti moteris savo šilta širdimi gali priminti tai, ką pati pamiršai ar kuo suabejojai esant. Suprantu, kad mes visos esame viena rūšis – jaučiam, abejojam, stengiamės, klystame ir vėl pasikeliame. Moteriai būtina bendrystė, palaikymas ir įkvėpimas. Ši konferencija – tai galimybė pabūti savame rate, atsigauti ir įkvėpti. Man to lengvo žingsnio po jos užtenka ilgam.
Apie ką bus Jūsų pranešimas šių metų konferencijoje?
Mano pranešimo tema – „Aukštasis grožis – kai šventykla esi Tu“. Tai bus pasakojimas apie grožio kūrimo ritualinę prasmę, apie meną, madą, kūno ir aplinkos puoselėjimą kaip maldą ir padėką gyvybei. Pasakosiu apie moteris – mados kūrėjas, menininkes, kurios kūrė meną, estetiką, maištaudamos prieš aplinkos buitiškumą ir brutalumą, dovanodamos žmonijai viltį ir svajonę. O svajonė, ypač šiuo metu, mums yra ypatingai reikalinga. Istorinių asmenybių iš skirtingų epochų, taip pat ir šiuolaikinės aukštosios mados, pavyzdžiais noriu įkvėpti moteris pakylėti savo vidų ir išlaisvinti savastį, savo balsą.
Apie taip, kaip save geriau išgirsti ir būti išgirstai, apie tai, kaip autentiškai išreikšti savo balsą ne tik per kūną, judesį, bus jau septintus metus vyksianti konferencija „(Ne)Tobula moteris“, kuri suburs moteris iš visos Lietuvos atviram ir nuoširdžiam pokalbiui apie „Moters balsą“. Konferencijos tikslas – padrąsinti moteris atrasti savo autentišką balsą, mokytis jį reikšti viešumoje, darbe, santykiuose ir kasdienybėje. Renginio programoje – 15 įkvepiančių pranešėjų iš įvairių sričių, temos apie santykius, savivertę, išvaizdą, viešąjį kalbėjimą bei profesinės tapatybės paieškas.
Daugiau informacijos apie programą ir bilietų įsigijimą galima rasti oficialioje svetainėje: https://netobulamoteris.lt/ . Konferencija „(Ne)Tobula moteris“ vyks spalio 11 d. Vilniuje, LVSO salėje.[LK1]
Bilietus galite įsigyti jau dabar: https://shorturl.at/5ZQu0
