Jei pastebėjote, kad tarp jūsų ir jūsų partnerio juntama kažkas „neįprasto“, pasidalinsime keliomis įžvalgomis, į kurias verta atkreipti dėmesį, – rašo psychologytoday.com.
Jūsų pokalbiai atrodo seklūs arba priverstiniai
Jei iki šiol kalbėdavote apie viską: svajones, baimes, atsitiktinius gyvenimo stebėjimus, o paskutiniu metu pokalbiai tapo griežtai logiški: „Ar apmokėjai sąskaitas? Kas vakarienei?" Mažai juoko, smalsumo ar gilesnio ryšio, verta susiimti.
Kai nuoširdūs pokalbiai prityla, emocinis atstumas didėja. Jei manote, kad jūsų partneris yra labiau bendras gyvenimo vadovas, o ne patikėtinis, laikas pasidomėti.
Ką daryti: Tyčia stenkitės atkurti ryšį per atvirus klausimus. Vietoj „Kaip praėjo diena?“ pabandykite: „Kas šiandien privertė susimąstyti? Arba „Kas pastaruoju metu tavo galvoje?" Tikslas – atgaivinti emocinį intymumą, kuris kadaise įprasmino jūsų pokalbius.
Meilė ir prisilietimai tapo reti
Jei anksčiau negalėdavote atitraukti vienas nuo kitų rankų, glaustydavotės ant sofos, vogdami vienas iš kito bučinius... o dabar liko tik draugiškas atstumas. Po kelerių metų drauge fizinė meilė ima atrodyti nepatogi, būna, kad jos ir visai nelieka, kai drauge gyvenant liečiamasi tik iš įpročio, nebe iš noro.
Ką tai reiškia?
Fizinis atstumas dažnai atspindi emocinį atstumą. Kai meilūs gestai retėja arba jaučiasi nenatūralūs, tai ženklas, kad emocinis ryšys gali susilpnėti.
Ką daryti: Maži, apgalvoti prisilietimai gali vėl įžiebti artumą. Pasivaikščiojimo metu laikykite rankas, netikėtai apsikabinkite arba prisėskite arčiau savo partnerio. Jei abejojate, pripažinkite tai: „Pasiilgau, kaip anksčiau buvome meilesni, sugrąžinkime tai“.
Nebesijaučiate kaip komanda
Jei anksčiau kartu sprendėte savo gyvenimo dilemas, palaikėte vienas kito tikslus, priimdavote sprendimus drauge ir jautėtės vienas kito užnugariu...
Pagalvokite, ką galėtumėte pakeisti savo rutinoje, kad nebūtumėte tik du asmenys, gyvenantys lygiagrečius gyvenimus, savarankiškai priimantys sprendimus ir kiekvienas kovojantis savo kovas.
Kai partneriai nustoja vienas į kitą žiūrėti kaip į komandos draugus, išnyra emocinis atstumas. Paramos ir bendro tikslo trūkumas gali sukelti vienišumo jausmą net ir ilgalaikiuose santykiuose.
Geriausia tokiomis aplinkybėmis mėginti atkurti partnerystės jausmą, įtraukiant vienam kitą į sprendimus ir iššūkius.
Paprastas būdas pradėti yra pasakyti: „Man norisi tavo įsitraukimo“. Arba „Kaip mes galime tai išspręsti kartu?" Tai jums abiem primins, kad esate čia kaip vienetas, o ne kaip individas, kuris gyvenime naršo atskirai.
Nereikėtų manyti, kad emocinis atstumas reiškia santykių pabaigą. Ne, santykiai nėra pasmerkti, tiesiog tai ženklas, kad kažkam reikia jūsų dėmesio.
Imdamiesi nedidelių sąmoningų žingsnelių, galite atkurti ryšį ir artumą, kurį kažkada turėjote. Santykiai klesti dėl įdėtų pastangų, būtent tai ir nutiesia viltį į bendrą gyvenimą.
