„Ar pasakyti, ar nepasakyti tokį dalyką antrajai pusei, galima nuspręsti tik tada, kai žinome, kokiu tikslu tai norisi sakyti. Priklausomai nuo tikslo, tai gali būti arba konstruktyvu santykiui, arba, atvirkščiai, destruktyvu.
Pirminis klausimas, kurio žmonės sau dažnai neiškelia, yra toks – kokiu tikslu man kyla šitos mintys? Kodėl aš nuolatos prisimenu savo buvusįjį? Ar tai yra pyktis? Ar tai yra nuoskauda? Ar kažkas likę neišspręsta? Ar tai yra lyginimasis su dabartine situacija?
Atitinkamai, kai mes išsiaiškiname, kokiu tikslu kyla tos mintys, reikėtų tai išsispręsti. Pavyzdžiui, jeigu kyla pyktis ar yra kažkokia neišspręsta situacija, gal logiškiau būtų ją tiesiog sutvarkyti. Jeigu tai yra lyginimasis, pirmiausia reikėtų kalbėtis su antrąja puse, kokie mano poreikiai dabar yra nepatenkinti. Ar tikrai reikia šioje vietoje tai susieti su ex, priklauso nuo abiejų žmonių emocinės brandos.
Suprantu, kartais norisi tiesiog nusimesti nuo savo pečių sąžinės graužatį, kad man kyla tos mintys, o tada jau antroji pusė turi kažką su tuo daryti. Antrajai pusei gali būti sunku įvertinti, ar man čia dabar pavydėti, ar kažkokius poreikius patenkinti. Juolab kad tai gali būti visiškai nesusiję su juo pačiu.
Apie savo poreikius reikia mokėti komunikuoti neįžeidžiant, nesukeliant pavydo, nebandant manipuliuoti antrąja puse. Tokiu būdu tiesiog iš lėto griausime savo santykius. Jei patys dirbsime su savimi, aiškinsimės, kodėl mums kyla tos mintys, taip stiprinsime savo emocinę brandą, dėl ko stiprės ir patys santykiai. Ir jeigu galiausiai pamatysime, kad mūsų poreikius antroji pusė gali patenkinti, o apie buvusįjį mintys nebekyla, vargu, ar bereikės apie tas mintis savo partneriui aiškinti.
Turi nepatogų klausimą ir tu, kurį bijai užduoti gydytojui? Rašyk mums gyvenimas@15min.lt ir atsakymo ieškok Gyvenimo rubrikoje.
