Svečius šiltai pasitiko ne tik pati jubiliatė, bet ir jos dukra Regina Banienė. Nepaisant garbaus amžiaus, Ona išlikusi guvi, šviesaus proto, turinti gerą atmintį.
„Gyvenimas pralėkė kaip akimirka – net nepastebėjau, kaip prabėgo šimtas metų, o štai jau ir 105-eri“, – su šypsena kalbėjo senolė.
Vietoj mokslų – ūkio darbai
Ona gimė ir augo ūkininkų šeimoje – jos senelis turėjo net 30 hektarų ūkį. Buvo labai reiklus ir taupus žmogus – nenorėjo samdyti darbininkų, tad visus darbus vertė atlikti vaikams ir anūkams. Nors Ona turėjo septyneriais metais jaunesnį brolį, šis buvo silpnos sveikatos, todėl didžioji darbo našta teko jai. Dar nuo vaikystės dirbo sunkiai – tiek namuose, tiek laukuose.
Mokslo šviesa Onai buvo artima – ji buvo labai gabi, bet dėl gyvenimo aplinkybių galėjo baigti tik keturis skyrius. Į mokyklą išėjo tik viršaičio įsikišimo dėka – šis griežtai pasakė seneliui, kad jei neleis anūkės mokytis, sulauks baudos. Tačiau net ir pradėjus lankyti mokyklą, netrukus teko grįžti prie ūkio darbų.
Tiesiai iš vestuvių – į tremtį
Ištekėjo Ona būdama 27-erių, už šiek tiek vyresnio jaunuolio. Deja, vos po vestuvių, kitą dieną, vyras buvo ištremtas į lagerį – nuteistas 25 metams. Po Josifo Stalino mirties jis buvo paleistas anksčiau – maždaug po septynerių metų – ir sugrįžo pas žmoną. Kartu užaugino du vaikus.
Jau 17 metų Ona – našlė. Ji gyvena viena, bet kasdien sulaukia dukros pagalbos. Senolė didžiuojasi savo vaikais, keturiais anūkais ir keturiais proanūkius. Iki COVID-19 pandemijos Ona vis dar audė – tą darė visą gyvenimą.
Ši ilgaamžė moteris – tikros ištvermės, kantrybės ir gyvenimo išminties simbolis.
„Tai žmogus, į kurį žiūrėdami galime matyti visą XX a. Lietuvos istoriją – per vienos moters gyvenimą“, – sakė Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė.
