Vis daugiau žmonių sulaukia 80, 90 ar net 100 metų. Bet tikras iššūkis – ne kiek metų nugyvename, o kiek iš jų praleidžiame gyvendami visavertį, aktyvų be ligų laiką. Gydytojai tai vadina „sveikatos trukme“. Deja, daugelį vyresnio amžiaus žmonių sekinančios ligos aplanko netikėtai, dažnai tyliai, nepastebimai.
Štai 10 dažniausių pavojų, su kuriais susiduria vyresnio amžiaus žmonės. Taip pat patarimai, ką galime padaryti jau šiandien, kad jų išvengtume arba bent jau atitolintume, rašo „Everydayhealth“.
Kodėl taip yra, net jei gyvenimo būdas išlieka toks pat – ar net pagerėja?
Laikui bėgant mūsų kūnas keičiasi: lėtėja ląstelių atsinaujinimas, kaupiasi oksidacinė žala, kinta hormonų pusiausvyra. Visa tai didina riziką susirgti įvairiomis ligomis.
Tačiau gera žinia ta, kad daug ką galime valdyti. Štai 10 dažniausių sveikatos problemų, kurios kamuoja vyresnius žmones, ir patarimai, kaip jas atitolinti ar suvaldyti.
Aukštas kraujospūdis
Net 70 proc. vyresnių nei 65 m. žmonių serga hipertenzija – liga, kuri dažnai neturi jokių simptomų, kol nesukelia insulto, infarkto ar net demencijos. Laiku pastebėtas ir kontroliuojamas kraujospūdis gali sumažinti riziką net 40 proc.
Ką galite padaryti? Venkite druskos, sumažinkite alkoholio vartojimą, reguliariai judėkite, o jei reikia – naudokite gydytojo paskirtus vaistus.
Padidėjęs cholesterolis
Daugiau nei pusė vyresnio amžiaus žmonių turi per daug „blogojo“ cholesterolio kraujyje. Jis ilgainiui užkemša kraujagysles ir didina širdies bei insulto riziką.
Ką galite padaryti? Vartokite mažiau raudonos mėsos, daugiau daržovių, pupelių, neskaldytų grūdų. Mankšta ir nerūkymas – būtini. O jei gydytojas skiria, gerkite ir vaistus. Jie yra ne pralaimėjimas, o pagalba.
Nutukimas
Per 40 proc. vyresnių amerikiečių turi nutukimą. Europoje statistika panaši. Ši būklė dažnai eina kartu su kitomis ligomis: diabetu, širdies problemomis, sąnarių skausmais ir net demencija.
Ką galite padaryti? Subalansuota mityba, aktyvus gyvenimo būdas ir, jei reikia, gydytojo paskirti medikamentai padeda sumažinti svorį ir pagerinti savijautą.
Artritas
Sąnarių skausmai, ypač osteoartritas, – labai dažna problema. Nors gali atrodyti, kad reikia ilsėtis, priešingai – švelnus judėjimas (vaikščiojimas, joga, dviračio mynimas) mažina skausmus ir pagerina sąnarių funkciją.
Širdies vainikinių arterijų liga
Ilgainiui kraujagyslėse kaupiasi riebalai ir cholesterolis, trukdydami kraujotakai. Liga dažnai progresuoja tyliai ir pasireiškia tik tada, kai įvyksta infarktas.
Ką galite padaryti? Kontroliuokite kraujospūdį, stresą, cholesterolį, laikykitės širdžiai palankios mitybos, pakankamai miegokite, nerūkykite.
II tipo diabetas
Apie 30 proc. vyresnių nei 65 m. žmonių serga diabetu. Negydomas jis gali sukelti rimtų komplikacijų: inkstų nepakankamumą, regos praradimą, širdies ligas.
Ką galite padaryti? Mityba, paįvairinta skaidulomis (daržovės, pupelės, viso grūdo produktai), fizinis aktyvumas ir, jei reikia, vaistai padeda išlaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje.
Lėtinis inkstų nepakankamumas
Inkstai senstant dažnai silpnėja – tai sukelia ne tik šlapimo problemas, bet ir kraujo spaudimo, anemijos, širdies bėdų riziką.
Ką galite padaryti? Kontroliuokite kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje, reguliariai tikrinkite šlapimą ir kraują, aktyviai judėkite.
Širdies nepakankamumas
Tai nereiškia, kad širdis sustojo – tik kad ji nebepumpuoja kraujo taip gerai, kaip turėtų. Su amžiumi širdies raumuo silpnėja, didėja rizika.
Ką galite padaryti? Ribokite druską, vartokite paskirtus vaistus, sekite kraujospūdį, pasitarkite su gydytoju ir reguliariai tikrinkite širdies veiklą.
Depresija
Senyvo amžiaus žmonėms depresija dažnai lieka nepastebėta. Ji nėra „normalus senėjimo požymis“ – tai liga, kurią galima ir būtina gydyti.
Ką galite padaryti? Socialiniai ryšiai ir bendravimas su artimaisiais mažina depresijos riziką. Kreipkitės pagalbos, jei jaučiatės prislėgti – terapija, vaistai ar palaikymo grupės gali labai padėti.
Alzheimerio liga ir demencija
Atminties silpnėjimas, sunkumai planuojant ar sprendžiant kasdienius reikalus – tai pirmieji demencijos požymiai. Kol kas nėra vaistų, išgydančių Alzheimerį, tačiau yra būdų lėtinti ligos eigą.
Ką galite padaryti? Viduržemio jūros regiono mityba, aktyvus gyvenimo būdas, kokybiškas miegas ir protinė veikla (skaitymas, galvosūkiai, mokymasis) padeda išlaikyti smegenų sveikatą.
Dar keletas universalių patarimų
Pasak gydytojų, reguliari sveikatos priežiūra padeda laiku pastebėti problemas. Svarbu tikrintis ne tik kraujospūdį, bet ir atmintį, griuvimo riziką, silpnumą.
Nepamirškite ir skiepų – nuo gripo, pneumokoko ar juostinės pūslelinės. Su amžiumi imuninė sistema silpnėja, todėl skiepai tampa dar svarbesni. O senjorams jie dažnai yra kompensuojami, tad kodėl gi nepasinaudoti šia galimybe?
Taip pat verta pagalvoti apie ateities sprendimus ir išankstinius nurodymus – tai dokumentai, kurie padeda apsispręsti dėl gydymo ateityje, jei pats žmogus nebegalėtų to padaryti.
