Būtent su tokiomis situacijomis kasdien susiduria „Hačiko“ gyvūnų klinikoje dirbantis veterinarijos gydytojas Vilius Urbonas. Endoskopijoje, minkštųjų audinių chirurgijoje ir gastroenterologijoje besispecializuojantis specialistas pasakoja, kad svetimkūnių rijimas – viena dažnesnių problemų, dėl kurių į kliniką tenka skubėti tiek kačių, tiek šunų šeimininkams.
„Nuo augintinių verta saugoti kojines ir apatinius drabužius, nes, priešingu atveju, juos gali tekti traukti iš skrandžio endoskopo pagalba“, – su šypsena sako gydytojas.
Vis dėlto už tokių istorijų slypi ne tik kurioziškos situacijos, bet ir rimtas pavojus gyvūno sveikatai. Laiku nepastebėtas svetimkūnis gali sukelti žarnyno nepraeinamumą, stiprų uždegimą ar net pavojų gyvybei.
Kur dingo vaikiška apyrankė arba – katinai nesnaudžia
Viena iš tokių pacientų – Kornvalio rekso veislės katė Kirra. Šeimininkai matė, kaip ji žaidė su apyranke ir netikėtai ją prarijo. Atlikus endoskopiją paaiškėjo, kad virvelė buvo katės skrandyje. Laimei, svetimkūnį pavyko sėkmingai pašalinti endoskopu, išvengiant sudėtingesnės operacijos. Po procedūros Kirra sveiksta namuose.
Pasak veterinarijos gydytojo, būtent siūlai, virvelės, gumytės ar įvairūs smulkūs žaislai katėms yra ypač pavojingi. Katės mėgsta žaisti ilgais, judančiais daiktais, tačiau praryti jie gali tapti rimta problema virškinamajame trakte.
Dar vienas pacientas – septynių mėnesių „Peterbald“ veislės katinas Loumi. Šeimininkai kreipėsi pastebėję, kad augintinis vemia pūkų kamuoliukus primenantį turinį.
Atlikus rentgenologinį tyrimą ir echoskopiją paaiškėjo, kad viena dalis svetimkūnių buvo skrandyje – ją pavyko sėkmingai pašalinti procedūros metu su endoskopu – o kita svetimkūnių dalis jau buvo nukeliavusi net į plonąjį žarnyną ir jame užstrigusi, todėl su endoskopu pašalinti nebepavyko: atlikta operacija likusių svetimkūnių pašalinimui.
Veterinarijos gydytojas sako, kad būtent pasikartojantis vėmimas, apetito sumažėjimas, vangumas ar pilvo skausmas dažnai tampa pirmaisiais signalais, jog augintinis galėjo praryti kažką pavojingo, o tas „kažkas“ gali būti netgi... dantų šepetėlio galas: dešimties mėnesių „Ragdoll“ veislės katinas Vincas sugebėjo nukąsti būtent dantų šepetėlio galą. Laimei, endoskopijos metu svetimkūnį pavyko pašalinti be chirurginės operacijos.
Pasak V.Urbono, tokiose situacijose itin svarbus greitis. Kuo anksčiau svetimkūnis aptinkamas, tuo didesnė tikimybė jį pašalinti mažiau invaziniu būdu – endoskopu, išvengiant sudėtingos chirurginės intervencijos.
Labradoro skrandyje – kojinių kolekcija
Ne tik katės gali „pasigirti žygdarbiais“. Turbūt viena įspūdingesnių istorijų – apie 5,5 metų Labradoro retriverį Pipirą. Vieną naktį šuo išvertė skalbyklėje buvusius drabužius, o kitą dieną pradėjo vemti. Šeimininkams kilo įtarimas, kad Pipiras galėjo praryti dalį drabužių.
Echoskopijos metu skrandyje matytas svetimkūniui būdingas vaizdas, o endoskopijos metu paaiškėjo tikroji problema – iš šuns skrandžio pašalintos net penkios kojinės. Dėl stipraus skrandžio uždegimo bei stemplės ir skrandžio gleivinės erozijų Pipirui paskirtas tolimesnis gydymas namuose.
Veterinarijos gydytojas sako, kad būtent kojinės, apatiniai drabužiai, vaikų žaislai ar net indų plovimo kempinėlės yra vieni dažniausių svetimkūnių, kuriuos praryja šunys. Ypač – jauni, smalsūs ir aktyvūs.
Kodėl gyvūnai ryja daiktus ir kaip juos apsaugoti
Priežasčių, kodėl augintiniai ryja įvairiausius daiktus, gali būti įvairių. Jauni gyvūnai pasaulį pažįsta burna ir uosle, todėl kandžioja ir ragauja įvairius daiktus. Kai kurie augintiniai taip reaguoja į nuobodulį ar stresą.
Veterinaras primena – net ir nedidelis daiktas gali tapti pavojingas, jei užstringa skrandyje ar žarnyne, todėl svarbu pasistengti užtikrinti kuo saugesnę aplinką:
-
nelaikyti lengvai pasiekiamų smulkių daiktų,
-
saugoti siūlus, gumytes, virveles,
-
nepalikti drabužių ar kojinių ant grindų,
-
stebėti, kuo žaidžia gyvūnas,
-
rinktis saugius, sunkiai suardomus žaislus.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į pirmuosius simptomus: vėmimą, apetito stoką, vangumą, pilvo pūtimą, nerimą, bandymą ryti ar springimą, o kilus bent menkiausiam įtarimui, kad augintinis prarijo svetimkūnį, rekomenduojama nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į kliniką.
Kaip sako pats gydytojas V.Urbonas, veterinaro darbe netrūksta netikėtumų. Tačiau svarbiausia – kad net ir pačios keisčiausios istorijos baigtųsi laimingai, o augintiniai kuo greičiau grįžtų namo sveikti.
