„Jaunimo linijos“ psichologas apie smurtą mokyklose: tai retai įvyksta netikėtai

Neseniai panašus incidentas įvyko Vilniuje: policija aiškinasi aplinkybes dėl mokinio grasinimo peiliuku dviem klasiokams Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje.

Reaguodamas į pastarųjų dienų įvykius dviejų skirtingų miestų mokyklose, „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas, psichologas Mykolas Kriščiūnas pastebi, kad smurtas tarp jaunų žmonių dažniausiai nėra vienos priežasties rezultatas – tai sudėtingas reiškinys, kylantis iš skirtingų veiksnių visumos.

„Jaunimo linijos“ nuotr./Mykolas Kriščiūnas

„Dažniausiai jis siejamas su patiriamais emociniais sunkumais, vienišumu ar atsiskyrimu, anksčiau išgyventais sunkumais, ilgalaikiu stresu, taip pat patirtimis, susijusiomis su smurtu artimoje aplinkoje. Kai kuriais atvejais svarbų vaidmenį gali turėti ir psichikos sveikatos iššūkiai“, – sako psichologas.

Pasak jo, ilgalaikės patyčios ar atstūmimas iš bendraamžių grupės gali sukelti stiprias emocijas – pyktį, gėdą, bejėgiškumą, mažinti pasitikėjimą savimi. Kartais agresyvus elgesys tampa būdu susigrąžinti kontrolės jausmą ar apsiginti nuo išgyvenamos grėsmės.

• „Vis dėlto tokie atvejai retai įvyksta visiškai netikėtai. Dažnai galima pastebėti išankstinius ženklus, kurie pasireiškia tiek elgesio, tiek emocijų pokyčiais“, – sako psichikos sveikatos specialistas.

Šie simptomai gali būti:

• ryškus atsitraukimas,
• staigūs elgesio pasikeitimai,
• agresyvesnis bendravimas,
• taisyklių laužymas ar padidėjęs susidomėjimas smurtu.

Taip pat svarbūs emociniai signalai:

• intensyvus pyktis,
• stiprus atstūmimo ar nematomumo jausmas,
• bejėgystė,
• staigūs nuotaikų svyravimai,
• kartais jauni žmonės apie savo ketinimus gali užsiminti ir tiesiogiai.

Pasak M.Kriščiūno, svarbu neieškoti vieno konkretaus ženklo, o vertinti bendrą situacijos visumą ir ypač – nerimą keliančius pokyčius.

Juos pastebėjus, itin svarbu nereaguoti abejingai: patyčias priimti rimtai, kurti saugią aplinką, kurioje galima pranešti apie nerimą keliančius dalykus, ir užtikrinti, kad pagalba būtų lengvai prieinama.

Pašnekovo teigimu, ne mažiau svarbu ir tai, kaip reaguojame į patį jauną žmogų.

„Signalų nereikėtų minimizuoti – verta kalbėtis tiesiogiai, klausti, kaip jis jaučiasi, kas vyksta jo viduje, o prireikus – ir apie galimus ketinimus. Tuo pačiu svarbu užtikrinti saugumą ir teikti pagalbą nestigmatizuojant, priimant, kad pagalbos poreikis gali būti realus“, – sako jis.

Unsplash nuotr./Paaugliai

Kaip reaguoti tėvams?

Pasak psichologo, kalbantis su vaikais po tokių įvykių svarbu išlaikyti pusiausvyrą – būti nuoširdiems, tačiau atsižvelgti į jų amžių ir gebėjimą suprasti situaciją: „Reikėtų leisti vaikams išreikšti kylančias emocijas – pyktį, baimę, pasimetimą ar smalsumą – tačiau vengti perteklinių, detalių aprašymų, kurie gali dar labiau išgąsdinti. Taip pat svarbu aptarti, kaip elgtis pavojingose situacijose ir kur kreiptis pagalbos, kylant grėsmei ar ją matant.“

Įvykus nelaimei, kurio epicentre – paauglys, dažnai kaip viena iš priežasčių, minimas smurtinis turinys internete. Ar tai, socialiniai tinklai ir forumai, kuriuose – smurto temos, gali prisidėti prie agresijos normalizavimo?

Anot M.Kriščiūno, vien tik turinys internete ar socialiniuose tinkluose retai yra tiesioginė priežastis, tačiau jis gali reikšmingai prisidėti prie požiūrio formavimo ir rizikos didėjimo tam tikrose situacijose.

„Nuolat stebimas smurtinis turinys gali formuoti įspūdį, kad smurtas yra efektyvi priemonė spręsti problemas, mažinti jautrumą smurtui ir kt. Tačiau tai gali veikti tik kaip vienas iš veiksnių, o ne kaip priežastis savaime“, – kalbėjo psichologas.

Rezonansiniai įvykiai plačiai nušviečiami ir tradicinėje žiniasklaidoje. Nors ji nėra itin aktyviai naudojama nepilnamečių, aprašytos nelaimės ir jų atgarsiai vis tiek pasiekia moksleivius – per pokalbius namuose, mokykloje ir kitur.

„Kalbant apie tokių įvykių nušvietimą žiniasklaidoje, itin svarbu išlaikyti atsakomybę. Pernelyg detalus ar sensacingas smurto aprašymas gali turėti neigiamą poveikį, todėl reikėtų vengti tiek „instrukcinio“ pobūdžio detalių, tiek romantizuoti ar heroizuoti smurtavusį asmenį. Tokios praktikos gali prisidėti prie vadinamojo kopijavimo efekto“, – apie žiniasklaidos vaidmenį sako „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas.

Anot jo, ne mažiau svarbu nesupaprastinti situacijos iki vienos priežasties – smurtas, kaip ir kiti su psichikos sveikata susiję reiškiniai, yra kompleksiškas ir kyla iš daugelio veiksnių visumos.

„Atsakingas nušvietimas reiškia dėmesio perkėlimą nuo smurtautojo prie nukentėjusiųjų, bendruomenės reakcijos ir pagalbos būdų. Taip pat būtina remtis tik patikrinta informacija ir vengti spekuliacijų, nedramatizuoti“, – sako jis, pridurdamas, kad kartu žiniasklaida gali atlikti ir svarbų prevencinį vaidmenį – ne tik informuoti apie įvykį, bet ir didinti visuomenės supratimą apie emocinius sunkumus, rodyti pagalbos galimybes bei skatinti kreiptis pagalbos.