Pirmas žingsnis ruošiantis ekstremalioms situacijoms yra suprasti, kokios grėsmės realiai egzistuoja gyvenant Lietuvoje, nes skirtingi regionai susiduria su skirtingais iššūkiais: vienur dažnesni potvyniai, kitur audros ar pūgos, kaimiškose vietovėse po gamtos stichijų neretai nutrūksta elektros tiekimas.
Įvertinus aplinką, tampa aiškiau, kam reikėtų skirti didžiausią dėmesį ir leidžia neperkrauti savęs nereikalingais scenarijais, tačiau susikoncentruoti į konkrečiame jūsų šeimos regione labiausiai tikėtinus atvejus, kuriems būti iš anksto pasiruošusiems ir susidėliojusiems veiksmų planą. Jis neturi būti sudėtingas ar formalus dokumentas, svarbiausia, kad visi šeimos nariai jį suprastų ir žinotų, kaip elgtis tam tikrose situacijose.
Aiškus susitarimas, kur susitikti, jei tektų palikti namus, kas turi paimti kokius esminius daiktus, kaip elgtis nutrūkus ryšiui ir kas už ką atsakingas, sumažina chaosą ir ginčus. Krizės metu sprendimų priėmimas tampa sunkesnis, todėl tai, kas aptarta iš anksto, leidžia veikti užtikrinčiau bei sklandžiau.
Kokius daiktus pasiimti?
Ekstremalios situacijos metu, kai šeimai tenka skubiai palikti namus, svarbiausias veiksnys tampa laikas. Skubant lengva pamiršti būtinus daiktus, todėl verta iš anksto žinoti, ką būtina pasiimti, tad tikslas nėra susikrauti visa turimą turtą, tačiau užtikrinti saugumą, sveikatą ir pagrindinius kasdienius poreikius. Pirmiausia reikėtų pasirūpinti asmens dokumentais: tapatybės kortelės, pasai, sveikatos draudimo dokumentai ir svarbių dokumentų kopijos gali būti itin reikalingos, ypač jei grįžimas namo užtruktų. Geriausia juos laikyti vienoje vietoje, kad būtų galima greitai pasiimti.
Ne mažiau svarbūs yra sveikatos reikmenys: receptiniai vaistai, pagrindinės pirmosios pagalbos priemonės ir asmens higienos daiktai tampa ypač reikšmingi šeimoms su vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis ar sergančiaisiais lėtinėmis ligomis. Net trumpas vaistų trūkumas gali sukelti rimtų problemų.bTaip pat būtina pagalvoti apie aprangą: orui tinkami drabužiai, patogi avalynė ir šilti sluoksniai padeda išvengti peršalimo ar traumų.
Galiausiai verta pasiimti vandens, ilgiau negendančio maisto visiems šeimos nariams, žibintuvėlį, baterijas bei mechaninį radiją – tai vieni pagrindinių daiktų įeinančių ir į dabar populiarėjančių išvykimo kuprinių sudėtį. Išvardinti daiktai leidžia šeimai jaustis ramiau ir atėjus neapibrėžtoms aplinkybėms, būti žingsniu priekyje. Taip pat svarbu, kad visi būtiniausi daiktai būtų laikomi vienoje visiems žinomoje vietoje, o ne išsklaidytos po skirtingus stalčius.
Net jei tikimybė, kad teks palikti namus, atrodo maža, pasiruošimas tam suteikia saugumo jausmą. Šeimai svarbu žinoti ne tik pagrindinį kelią iš gyvenamosios vietos, bet ir alternatyvius maršrutus, jei vienas jų būtų nepravažiuojamas. Susitikimo vietos pasirinkimas taip pat labai svarbus, ypač tada, kai šeimos nariai dienos metu būna skirtingose vietose. Toks susitarimas padeda išvengti desperatiškų bandymų susisiekti bet kokia kaina.
Pasiruošimo šeimoje dinamiškumas
Ne mažiau svarbus yra ryšio planas – šiuolaikiniame pasaulyje esame įpratę bet kada paskambinti ar parašyti, tačiau ekstremaliose situacijose technologijos dažnai tampa nepatikimos. Todėl šeima turi būti pasiruošusi ir scenarijui, kai kurį laiką nepavyks susisiekti. Aiškūs susitarimai, ką daryti tokiais atvejais, leidžia sumažinti nerimą ir išvengti impulsyvių sprendimų, kurie dažnai kyla iš nežinios.
Vaikai ir pažeidžiamiausi šeimos nariai reikalauja ypatingo dėmesio. Vaikams svarbu paaiškinti galimas situacijas paprastai ir ramiai, vengiant gąsdinimo. Kai vaikai žino, kas vyksta ir ko tikėtis, jie jaučiasi saugesni. Vyresnio amžiaus ar sveikatos problemų turintiems šeimos nariams planas turi būti pritaikytas prie jų galimybių, numatant papildomą laiką, pagalbą ir reikalingas priemones.
Kadangi šeimos gyvenimas keičiasi: vaikai auga, keičiasi jų bei tėvų poreikiai ir aplinkybės, pasiruošimas nėra vienkartinis veiksmas, tai vykstantis procesas. Todėl kartas nuo karto verta peržiūrėti planą, atnaujinti atsargas ir pasikalbėti, ar visi vis dar žino, ką daryti, prisiminti ir pasikartoti savo susitarimus. Tai neužima daug laiko, tačiau leidžia išlaikyti pasirengimą aktualų.
Svarbu nepamiršti ir bendruomenės vaidmens: kaimynai, vietos bendruomenės ar savivaldybės gali tapti svarbiu pagalbos šaltiniu nelaimės akivaizdoje. Žinojimas, kur kreiptis, kur yra artimiausi pagalbos punktai ar kaip veikia vietinė civilinė sauga, gali suteikti papildomą saugumo garantiją.
Galiausiai, žinios ir įgūdžiai yra tokie pat svarbūs kaip ir fizinės priemonės: pirmosios pagalbos mokymai, gebėjimas naudotis pagrindinėmis priemonėmis ar tiesiog supratimas, kaip elgtis krizės metu, stiprina pasitikėjimą savimi. Šeima, kuri žino, ką daro, net ir sudėtingomis aplinkybėmis išlieka ramesnė ir labiau užtikrinta savo veiksmais.
Išvada
Apibendrinant galima pasakyti, kad ruošiantis ekstremalioms situacijoms Lietuvoje svarbiausia yra ne baimė, o sąmoningumas: aiškus šeimos planas, praktinis ir psichologinis pasirengimas, tarpusavio komunikacija ir gebėjimas prisitaikyti leidžia išlaikyti kontrolę net tada, kai aplinkybės tampa neapibrėžtos. Toks pasiruošimas ne tik padeda išgyventi krizę, bet ir stiprina šeimos ryšį, pasitikėjimą bei ramybę kasdieniame gyvenime.
