Toks ugdymo organizavimas neišvengiamai formuoja vaikų požiūrį: vieni dalykai laikomi „svarbiais“, kiti – „ne visiems reikalingais“, o mokymosi sėkmė dažnai matuojama ne suvokimo gyliu ar patirtimi, bet rezultatų lentele. Vis dar per retai klausiame: ar vaikas supranta, kaip viskas susiję? Ar jis mato pasaulį kaip vientisą, prasmingą visumą?
„Vaikas labai anksti išmoksta, kad pasaulis mokykloje yra suskirstytas į pamokas, dalykus ir vertinimus. Tačiau gyvenime jis niekada toks nebūna. Gyvenime pasaulis ir kas jame vyksta yra vientisas, daugiasluoksnis, ir jame viskas nuolat persipina. Kai ugdymas to neatspindi, vaikas pradeda prarasti gebėjimą matyti ryšius,“ – pranešime žiniasklaidai sako mokyklos „Baltų šalis“ vadovė Alina Sinicė.
Ugdymas kaip patyrimas, o ne segmentų suma
Ši mokykla jau ne vienerius metus kryptingai vysto ugdymą, paremtą patyrimu, kultūriniu sąmoningumu ir vaiko kaip visumos augimu. Čia svarbi ne tik akademinė žinių dalis, bet ir vaiko santykis su pasauliu, savo šaknimis, kultūra, bendruomene. Ugdymas suvokiamas kaip gyvas procesas, kuriame mokymasis kyla iš patirties, klausimų ir kūrybos.
„Vaikas nėra atskirų dalykų rinkinys – jis yra visuma. Todėl ir ugdymas turi būti organizuojamas taip, kad vaikas galėtų patirti prasmę, o ne tik įsiminti temas ar atlikti užduotis. Kai mokymasis tampa patyrimu, atsiranda tikrasis supratimas,“ – sako mokyklos vadovė Alina Sinicė.
Pasak jos, vienas svarbiausių tokio ugdymo aspektų – gebėjimas išgirsti vaiką tada, kai jam kyla natūralūs klausimai apie pasaulį.
„Tam reikia drąsos tuos klausimus išgirsti ir į juos atsakyti neatidėliojant. Nėra kvailų ar nelaiku užduotų klausimų. Vaikai pasaulį pažįsta klausdami, o atsakymai padeda jiems susidėlioti prasmes ir suvokti aplinką,“ – priduria A. Sinicė.
Būtent į šiuos klausimus kviečia pažvelgti kūrybinis konkursas „Čiurlionio pasaulis: tarp meno, istorijos ir skaičių“, kurį inicijuoja mokykla „Baltų šalis“ ir Virtuali matematikos mokykla, bendradarbiaudamos su Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga.
Kūrybiškumas – ne tik menininkams
Virtuali matematikos mokykla, savo ruožtu, griauna mitą, kad matematika – tai tik formulės ir teisingi atsakymai. Čia matematika pristatoma kaip mąstymo kalba, padedanti suprasti dėsningumus, struktūras ir ryšius – tiek gamtoje, tiek mene, tiek kasdieniame gyvenime. Skaičiai tampa ne tik skaičiavimo įrankiu, bet ir pasaulio pažinimo būdu.
Šių dviejų mokyklų bendras projektas gimė iš bendros nuostatos: vaikui svarbu ne tik žinoti, bet ir suprasti, patirti, jungti.
Šiuolaikinis neuromokslas ir edukologija vis dažniau pabrėžia: kūrybiškumas nėra skirtas tik menininkams. Tai prigimtinė žmogaus savybė, reikalinga bet kurioje gyvenimo srityje – kuriant santykius, sprendžiant problemas, kuriant darbo aplinką, ieškant naujų sprendimų technologijose, moksle ar versle.
„Kūrybiškumas nėra papildoma ar pasirenkama savybė. Tai prigimtinis gebėjimas, be kurio neįmanoma gyventi, kurti ir spręsti sudėtingų problemų. Tam būtinas vientiso pasaulio suvokimas – toks, kokį natūraliai turi mažas vaikas. Deja, tradicinis dalykinis mokymas dažnai tą vientisumą išardo, paversdamas mokymąsi atskirų pamokų seka,“ – pabrėžia mokyklos vadovė A. Sinicė.
Kodėl Čiurlionis?
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – išskirtinė asmenybė, kurios kūryba ir gyvenimas tampa gyvu įrodymu, kad pasaulis nėra suskirstytas į atskiras disciplinas. Muzika, dailė, filosofija, matematika, kosmoso dėsniai, mitologija, istorija – visa tai Čiurlionio pasaulyje egzistuoja kartu, persipina ir papildo vienas kitą.
„Čiurlionis mums yra ne tik menininkas, bet ir mąstymo būdo pavyzdys. Jis nejautė poreikio skirstyti pasaulio į disciplinas. Jis ne „jungė“ disciplinas – jis jų tiesiog neskyrė. Būtent tokį pasaulio matymą, kurį vaikai natūraliai turi nuo gimimo, bet dažnai praranda augdami, norime išsaugoti ir stiprinti,“ – sako A. Sinicė.
Matematika kaip kūrybos kalba
Anot Virtualios matematikos mokyklos įkūrėjos ir vadovės Gabijos Jančiauskaitės, šis konkursas tampa prasminga erdve atskleisti, kad matematika ir menas nėra atskiros, nesusijusios sritys – priešingai, jos viena kitą papildo ir leidžia giliau suprasti pasaulį.
„Čiurlionio kūryboje aiškiai matome ritmą, struktūrą, proporcijas, pasikartojimus ir harmoniją – pagrindinius matematikos dėsnius. Simetrija, mastelio santykiai, geometrinės formos, cikliškumas parodo, kad meninė kompozicija remiasi tais pačiais principais kaip ir matematiniai modeliai. Tai leidžia vaikams suprasti, jog matematinis mąstymas gali būti ne tik tikslus, bet ir kūrybiškas, estetiškas,“ – sako G. Jančiauskaitė.
Konkurso metu vaikai kurs meninius darbus ir juos patys pristatys, ieškodami matematinių elementų mene bei mokydamiesi juos atpažinti ir paaiškinti matematiškai. Kurdami ir tyrinėdami, mokiniai analizuos geometrines figūras, proporcijas, pasikartojančias sekas ir struktūras, kurios formuoja kūrinio visumą.
„Matematika neturėtų apsiriboti formulėmis ar uždaviniais. Ji ugdo loginį, struktūrinį ir kūrybinį mąstymą, padedantį matyti ryšius tarp skirtingų disciplinų. Šis projektas tampa terpe, kurioje vaikai natūraliai sujungia meną, istoriją ir matematiką, augindami smalsų, mąstantį ir kūrybišką žmogų,“ – apibendrina Virtualios matematikos mokyklos vadovė.
Konkursas, kuris kviečia mąstyti kitaip
Kūrybinis konkursas „Čiurlionio pasaulis: tarp meno, istorijos ir skaičių“ kviečia pradinių klasių mokinius kurti meninius darbus, kuriuose susipina istorija ir matematika, vaizduotė ir struktūra, menas ir skaičiavimas. Vaikai skatinami ne tik sukurti kūrinį, bet ir patys jį pristatyti, paaiškindami, kaip jame veikia matematiniai elementai ir kokie ryšiai sieja jų kūrybą su Čiurlionio pasaulėvaizdžiu.
Mokykla jau šiuo metu sulaukia vaikų kūrybinių darbų ir jų lauks iki pat sausio 27 d. el.paštu info@baltusalis.lt, o jei prireiks ir ilgesnį laiką. Visų mokinių laukia padėkos ir apdovanojimai, o pirmųjų trijų vietų laureatus aplankys Virtualios matematikos mokyklos komanda su įsimintinomis pamokomis.
„Manau, kad svarbus ne galutinis rezultatas, o procesas – tyrinėjimas, ieškojimas, bandymas suprasti, kaip skirtingos sritys kalbasi tarpusavyje. Tai kvietimas mokytis taip, kaip mokosi pats gyvenimas – per ryšius, patirtį ir prasmę,” – priduria matematikos mokyklos vadovė Gabija.
